Reikšmingas LDK paveldas Baltarusijoje

Lietuvių ir anglų kalbomis išleistas sudarytojos Birutės Valionytės fotografijų albumas „Reikšmingas LDK paveldas Baltarusijoje“ pristato visus svarbiausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo objektus, esančius dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Į knygą sudėtos autorės darytos kultūros paveldo objektų – bažnyčių, koplyčių, vienuolynų, cerkvių, dvarų, pilių ir kitų įvairios paskirties pastatų – fotografijos.

Apibrėžtos Lukiškių aikštės teritorijos ribos ir patvirtintos vertingosios savybės

Š.m. sausio 19 d. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apibrėžė Lukiškių aikštės teritorijos ribas ir patvirtinto vertingąsias savybes. Lukiškių aikštei, kurios teritorija apima 38304 kv.m. plotą, buvo suteikta nacionalinio lygmens apsauga. Pagrindinis faktas nulėmęs tokį sprendimą buvo tas, kad, 1863-1864 m. Lietuvoje ir Lenkijoje įvykusio sukilimo prieš carinės Rusijos priespaudą metu, Lukiškių… Skaityti toliau »

Patvirtintas dar vienas valstybės saugomas kultūros paveldo objektas – Kėdainių dvaro sodyba

Nuo šių metų sausio 19 d. Kėdainių dvaro sodyba (S. Dariaus ir S. Girėno g.5, Kėdainiai) Kultūros ministro įsakymu paskelbta saugoma valstybės. Dvaro sodyboje iki šių dienų išlikęs tik peizažinio tipo parkas. Parke išlikę senieji įvažiavimo vartai (restauruoti), 28 m. aukščio minaretas primenantis rytietišką koloną su „stalaktitiniu“ kapiteliu, du buvusios dvaro sodybos rūsiai (konservuoti), išlikę… Skaityti toliau »

Prezidentė: Lukiškių kalėjimas – žaizda Lietuvos sostinėje – Vilniuje

„Lukiškių kalėjimas – žaizda Lietuvos sostinėje – Vilniuje. Todėl Teisingumo ministerijos parengta ir Vyriausybės patvirtinta Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategija, numatanti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės iškeldinimą, turi būti įgyvendinta ne 2014 metais, kaip planuojama, o pagal galimybes anksčiau. Tai turi būti prioritetinis darbas”, – sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, apsilankiusi… Skaityti toliau »

Mokinių nuomone, daugiausia ES fondų paramos skiriama švietimui ir žemės ūkiui

Beveik du trečdaliai šalies mokinių teigia asmeniškai pajutę Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą. O daugiausia, jų nuomone, ES fondų lėšų skiriama švietimui ir žemės ūkiui, mažiausiai – regioninei ir socialinei sanglaudai bei viešajam administravimui. Tokie duomenys paaiškėjo praėjusių metų pabaigoje atlikus vyresniųjų klasių mokinių apklausą.