Netikėtai didelio politikų ir žemdirbių visuomeninių organizacijų dėmesio sulaukusiame Žemės ūkio rūmų Prezidiumo posėdyje diskutuota, kokios ir kada gali būti mokamos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už 2010 m. ir kokios pozicijos dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m. siekia Lietuva. Susirinkusiesiems pristatydamas realias valstybės finansines galimybes dėl nacionalinių išmokų šiais metais, žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas žemdirbių savivaldą kvietė apsispręsti dėl tiesioginių išmokų skirstymo kriterijų ne tik šiems metams, bet ir tolimesniam laikotarpiui.
Sieks užtikrinti realiai stabilų tiesioginės paramos finansinį voką
Lietuvos stojimo į ES sutartyje numatyta, kad iki 2013 m. papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos gali būti mokamos ir už deklaruotus pasėlius bei žemės ūkio naudmenas, ir už laikomus ar paskerstus gyvulius, įvykdytą pieno kvotą. Pastaruosius keletą metų iš nacionalinio biudžeto gyvulininkystės ūkiai remti maksimaliomis tiesioginėmis išmokomis, kokias leidžia mokėti ES teisės aktai. Po 2013 m. skirti papildomą nacionalinę tiesioginę paramą nei augalininkystės, nei gyvulininkystės ūkiams nenumatyta. Nuo 2014 m. tiesioginė parama bus mokama tik iš ES žemės ūkiui skirtų asignavimų. Jau dabar manoma, kad parama bus apskaičiuojama ir mokama pagal ūkio veikloje naudojamas žemės ūkio naudmenas ir dirbamus pasėlius (vadinamoji išmoka „per hektarą”). Tokia tiesioginių išmokų skirstymo praktika šiuo metu taikoma daugelyje ES šalių.
Praėjusiais metais šalyje žemės ūkiui skirta tiesioginė 1,129 mlrd. Lt parama, kurios 765 mln. Lt (67,8 proc.) sudarė ES skirtos lėšos, o 364 mln. Lt (32,2 proc.) buvo skirti iš nacionalinio biudžeto (papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms). Remiantis Žemės ūkio ministerijos planu, šiais metais tiesioginės išmokos nesumažėtų ir bendra jų suma turėtų išlikti tokia pati, kaip ir pernai – 1,129 mlrd. Lt. Skirtumas tas, kad iki 900 mln. Lt (arba 12 proc.) padidėjus ES paramos daliai, iki 229 mln. Lt (37 proc.) sumažėtų lėšos iš nacionalinio biudžeto.
Įvertindamas Lietuvos stojimo į ES sutartyje numatytas žemės ūkio rėmimo aplinkybes po 2013 m. ir gerokai susiaurėjusias šalies finansines galimybes, į Prezidiumo posėdį atvykęs žemės ūkio viceministras A. Macijauskas žemdirbių nevyriausybinių organizacijų atstovus kvietė tiesioginių išmokų klausimą gvildenti platesniu kontekstu:
„Gerokai apkarpytas visų ūkio sričių finansavimas, matomai, neaplenks ir žemės ūkio. Todėl Žemės ūkio ministerija pirmiausia sieks užtikrinti bendrą nesumažėjusią paramą žemės ūkiui. Iš kitos pusės, mūsų nuomone, šiuo metu yra labai svarbu žemdirbiams pradėti aiškinti tiesioginės paramos pasikeitimus po 2013 m., o tuo pačiu ir pamažu nuo šių metų kryptingai keisti jos skirstymo kriterijus, kurie remtųsi daugelyje ES šalių praktikuojama išmoka “per hektarą”. Priešingu atveju, iki 2013 m. imtinai maksimalią paramą gavę gyvulininkystės ūkiai neišvengs finansinio šoko 2014 m.”.
Apibendrindamas tiesioginių išmokų už 2010 m. klausimą žemės ūkio viceministras užtikrino, kad ministerijos vadovybė dės visas pastangas, jog tiesioginėms išmokoms skirtas vokas nesumažėtų, o žemdirbių savivaldos organizacijas prašė apsispręsti ir pateikti savo siūlymus, kaip kryptingai, derinantis prie ES išmokų sistemos galėtų būti skirstoma parama ne tik šiais metais, bet ir iki 2014 -ųjų.
Žemės ūkio rūmų Prezidiumo nariai nutarė svarstyti tokį Žemės ūkio ministerijos siūlymą. Tačiau baimindamiesi, kad bet kuriuo atveju Žemės ūkio ministerijos prašoma suma papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms (229 mln. Lt) bus mažinama, žemdirbių organizacijos ragino ministeriją teikti didesnį lėšų poreikį minėtoms išmokoms gauti.
Šiuo metu išmokėta apie 70 proc. siekianti tiesioginių išmokų dalis už 2009 m. deklaruotus pasėlius, žemės ūkio naudmenas ir laikomus arba paskerstus gyvulius. Išmokėtos visos 2009 m. išmokos už pieną. Prezidiumo narių keliamą Rezoliucijos reikalavimą tiesiogines išmokas išmokėti iki kovo 1 d. posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus Rimantas Krasuckis vadina sunkiai įgyvendinamu. Neišmokėta tiesioginių išmokų dalis už 2009 m. žemdirbius pasieks iki balandžio pabaigos, kaip tą numato ES teisės aktai.
Tiesioginių išmokų ES suvienodinimas atneš neabejotinos naudos Lietuvai
„Džiugu, kad būtent Žemės ūkio rūmai vieni pirmųjų Briuselyje, Copa-Cogeca posėdžiuose prakalbo apie ES Bendrosios žemės ūkio politikos tęstinumą ir tiesioginių išmokų suvienodinimą visoms ES šalims. Iš pradžių daugelį net šokiravęs pastarasis siūlymas, šiandien aktyviai aptarinėjamas aukščiausiose ES valdymo struktūrose. Oficialių vizitų į Lietuvą atvykstančių senųjų ES šalių ministrai jau atvirai svarsto galimybes ir būdus, kaip šią idėją įgyvendinti. Tad į šiandieninį klausimą, ar po 2013-ųjų išliks Bendroji žemės ūkio politika – tiesioginė parama žemės ūkiui, rinkos reguliavimo priemonėms ir kaimo plėtrai, daugelis aukštų ES politikų iš esmės atsako teigiamai. Tačiau kaip paramą paskirstyti šalims narėms, dar neapsispręsta“, – pradėdamas Prezidiumo narių diskusiją apie Bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvas sakė žemės ūkio viceministras A. Macijauskas.
Šiandien neabejojama, kad senosios ES šalys narės, iki 2013 m. gaudamos iki kelių kartų didesnes tiesiogines išmokas už “naujokes”, nėra suinteresuotos paramos skirstymo kriterijų peržiūra ir suvienodinimu. Tačiau suprasdamos, kad sprendimai ES priimami derinant visų šalių interesus ir tik kompromiso būdu, nuostatą dėl išmokų suvienodinimo visoms ES šalims narėms priima kaip galimą ir jau, matyt, nebeišvengiamą Europos žemės ūkio politikos posūkį. Taigi iš esmės šiandien ES šalims narėms reikia apsispręsti, kokiais kriterijais remiantis – bazinio derlingumo, istorinio išmokų laikotarpiu, dirbamos žemės našumo ar kitais, “per hektarą” galėtų būti apskaičiuojamos tiesioginės išmokos visoms šalims narėms.
„Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, žemės ūkio srityje yra taikoma bendro sprendimo procedūra su Europos Parlamentu-taigi, pozicijų derinimo ir sprendimų kelias pailgės ir pasunkės. Galutinį sprendimą, dėl beveik pusę surenkamo ES biudžeto – apie 60 mlrd. eurų siekiančios paramos žemės ūkiui tęstinumo (2014-2020 m.) vis dėlto priims Europos Parlamentas. Gaila, kad jame nėra agrarinio sektoriaus atstovų iš Lietuvos. Savo interesus mūsų šalis gali apginti visų pirma viduje aptarusi, tvirtai apsisprendusi ir pateikdama sunkiai užginčijamus argumentus, kodėl ji prašo vienos ar kitos paramos skirstymo schemos. Todėl labai svarbu, kad visi Lietuvoje veiklą vykdantys žemės ūkio subjektai pirmiausia vieningai sutartų dėl ES tiesioginės paramos skirstymo kriterijų ir įsijungtų į šios pozicijos pristatymą ir propagavimą už šalies ribų”,- ragindamas imtis konkrečių darbų žemdirbiams Prezidiumo posėdyje sakė Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Laimonas Čiakas.
Savo ruožtu Prezidiumo nariai išsakė norą aktyviai dalyvauti Žemės ūkio ministerijos sudarytoje darbo grupėje, kuri svarstys Lietuvai priimtiniausius ES tiesioginės paramos skirstymo kriterijus. Posėdyje dalyvavusio žemės ūkio viceministro giliu įsitikinimu, kokius paramos skirstymo kriterijus benuspręstų pasirinkti Lietuvos žemdirbiai, ES politikų apsisprendimas suvienodinti skiriamą tiesioginę paramą visoms šalims narėms turės neabejotinai teigiamos įtakos šalies žemdirbių pajamoms po 2014-ųjų metų.