Europos Komisija ir Baltijos jūros regiono valstybės (Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis, Suomija, Švedija, Vokietija, Lenkija) kuria bendrą strategiją (toliau – strategija), skirtą regiono gerovės, ekologijos, saugumo, susisiekimo ir kitoms bendroms problemoms spręsti. Bendra strategija apima 15 prioritetinių sričių (aplinkosaugą, energetiką, transportą, inovacijas, mokslo tyrimus ir pan.). Prioritetinės sritys, kurioms vadovauja Suomija, Lietuva ir Švedija – žemės ūkis, žuvininkystė, miškininkystė, maisto sauga bei kaimo plėtra. Kaimo plėtros prioritetinės srities koordinatore tapo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
Praėjusią savaitę Suomijoje vyko Baltijos šalių susitikimas atskirų strategijos sričių prioritetams aptarti. Apie bendrus Baltijos šalių kaimo plėtros akcentus teiraujamės Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus Laimono Čiako, kuriam tenka atsakomybė derinti šios srities šalių veiklą.
Kaip apibūdintumėte Baltijos jūros šalių regiono strategijos ir bendradarbiavimo kaimo plėtros srityje tikslus?
Strategijoje atsispindi šio geografinio regiono savitumas, visoms Baltijos jūros šalims bendros problemos, o joms spręsti pasitelkiamos visos valstybės. Lietuva itin aktyviai remia šią strategiją, nes tai atitinka šalies nacionalinius interesus. Įgyvendinant strategiją, Lietuvos institucijoms atsiras galimybė stiprinti ryšius su giminingomis regiono šalių institucijomis.
Baltijos jūros šalių regiono strategijoje, taip pat ir kaimo plėtros srityje, siekiama tos pačios geografinės erdvės valstybes, turinčias bendrų problemų, sutelkti bendriems veiksmams, taip taupant laiką, žmogiškuosius ir kitus resursus. Atskirų šalių pažanga įvairiose srityse yra gana skirtinga, tad sprendžiant problemas kiekvienai valstybei nebereikės išradinėti savojo dviračio, pakaks perimti viena kitos patirtį. Taip apskritai visam regionui atsiranda galimybės kur kas sparčiau žengti į priekį, jis tampa visapusiškai konkurencingesnis.
Kaip organizuojamas šalių bendradarbiavimas? Ar seniai jis vyksta?
Apskritai šios strategijos įgyvendinimas yra naujas dalykas. Pirmasis organizacinis susitikimas vyko 2009 m. spalį Suomijoje. Tuomet tarėmės, kokias veiklas ir kaip galėtume plėtoti, kokiais būdais galėtume bendradarbiauti. Nusprendėme, kad bendradarbiavimas tarp šalių vyks dviem lygmenimis. Pirmasis lygmuo, kuriam vadovauja Lietuva, yra vadinamieji prioritetiniai veiksmai, kai formuojama politika, buriamas lyg ir tam tikras ekspertų klubas. Svarbiausiu I-ojo lygio diskusijų klausimu pasirinkta Bendrosios žemės ūkio politikos ateitis po 2013 metų, tiksliau – vienas BŽŪP segmentas – kaimo plėtra. Lietuva, kaip kaimo plėtros srities koordinatorė, turės nuolat rengti šalių susitikimus, kuriuose bus diskutuojama apie kaimo plėtros programos prioritetus, probleminius klausimus, bus derinamos pozicijos, kad ES institucijose visos Baltijos jūros regiono šalys kalbėtų vienu balsu.
II-asis lygmuo, sąlygiškai pavadintas „Tvari kaimo plėtra“, apima konkrečius eksperimentinius projektus, dėl kurių visos šalys turi vieningai susitarti ir bendromis jėgomis juos įgyvendinti. Kaip tik dėl šių prioritetų atrankos ir vyko antrasis susitikimas Suomijoje.
Visų ES šalių kaimo plėtros programos apima daug krypčių ir daug priemonių, tad Lietuva diskusijoms dėl prioritetų atrankos buvo pasiūliusi tokius kaimo plėtrai svarbius klausimus, kaip atskirų šalių kaimo tinklo bendradarbiavimas, kaimo turizmas, verslui palankios aplinkos kaime kūrimas, moterų vaidmens kaime stiprinimas, jaunimo problemų kaime sprendimas, bendros duomenų bazės kūrimas.
Renkantis prioritetus, nė viena šalis neturi lemiamo balso – interesai derinami tol, kol prieinama bendro sutarimo dėl visoms šalims vienodai svarbių ir aktualių klausimų. Taigi ir susitikime Suomijoje po ilgų diskusijų apsispręsta dėl dviejų aktualiausių prioritetinių kaimo plėtros projektų – jaunimo problemų kaime ir palankios aplinkos naujovėms diegti kaimo vietovėse kūrimo. Kaimas sensta visoje Europoje, tad ir svarstyta, kaip išlaikyti jį gyvą ir gyvybingą, kaip pritraukti jaunimą į kaimą, kokią veiklą jam pasiūlyti, kokias gyvenimo, verslo, laisvalaikio sąlygas sukurti, tad kaimas būtų patrauklus gyventi ir dirbti. Šiuo klausimu ypatingai svarbus bus šalių keitimasis jau turima gerąja patirtimi.
Diskutuodamos dėl kito projekto – palankios aplinkos naujovėms kūrimo – šalys sutarė, kad kiekvienoje valstybėje naujovės gali būti suprantamos skirtingai. Tai gana sąlyginis susitarimas, tačiau svarbus pats principas, tad nutarta ieškoti galimybių palaikyti įvairias naujoves, ar tai būtų nauji, jaunimui patrauklūs alternatyvūs verslai, ar kitos inovacijos.
Šiems abiems eksperimentiniams projektams vadovauja Lenkija ir Švedija, o visos kitos šalys dabar atliks vadinamuosius namų darbus, t. y. siūlys, ką kiekviena iš jų norėtų šiose srityse nuveikti, ko pasiekti. Tuo tarpu Lenkija ir Švedija visus pasiūlymus apibendrins, tad po kurio laiko projektai įgaus konkretų pavidalą – kas, kada ir kaip bus daroma. Lygiai taip pat Lietuvai kitos šalys turi pateikti siūlymus dėl kaimo plėtros.
Kas atliks namų darbus – ministerijos ar kitos institucijos?
Strategija tuo ir ypatinga, kad tai yra geras bendradarbiavimo pavyzdys tarp įvairių valdymo lygmenų. Ministerija dirba kartu su socialiniais partneriais, vietos veiklos grupėmis, kaimo bendruomenėmis, taigi tie prioritetiniai klausimai yra aktualūs ir bus kuo plačiausiai aptarti bei teikiami bendru sutarimu priimti. Sukaupus visų Baltijos šalių pasiūlymus, žvilgsnis į problemos sprendimus taps nepalyginamai platesnis, originalesnis, o patirtis – gilesnė ir įvairesnė. Šalims tereikės pagal galimybes ir poreikius ją pritaikyti.
Iš kokių lėšų bus finansuojama Baltijos jūros šalių regiono strategija ir jos konkretūs projektai?
Iki 2013 m. pabaigos strategijai įgyvendinti neplanuojama skirti papildomų lėšų, kurti papildomų institucinių struktūrų ar teisės aktų. Šiuo laikotarpiu strategija bus finansuojama iš dabar veikiančių ES fondų ir programų, o po 2013 m. jai įgyvendinti gali būti skirtas ir atskiras finansavimas. Europos Komisija jau yra raštu kreipusis į Baltijos šalis, ragindama jas peržiūrėti savo kaimo plėtros programas ir joms skirtas lėšas atitinkamai koreguoti pagal dabartinės strategijos rėmuose pasirinktus prioritetus. Taigi prioritetiniams kaimo plėtros projektams galime panaudoti savo šalies kaimo plėtros programos lėšas, taip nušaudami du zuikius – tvarkydamiesi namuose ir bendradarbiaudami tarptautiniu mastu.
Iš esmės strategija tik pradedama įgyvendinti, jos galimybės dar tik veriasi. Svarbiausia, kad tai nėra koks nors griežtas, nekintantis dokumentas, strategija yra gyva, nes mes patys nuolat ją kuriame, priklausomai nuo poreikių ir interesų. Šiuo laikotarpiu turime tilpti į laikotarpio iki 2013 m. finansinius ES rėmus, tačiau vėliau jos galimybės gali būti kur kas didesnės.