Paskutinėmis vasario dienomis Europos Sąjungai pirmininkaujanti Ispanija sukvietė į Barseloną ES generalinius sporto direktorius. Pagrindiniai susitikimo, kuriame Lietuvai atstovavo Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Ritas Vaiginas ir vyriausiasis specialistas tarptautiniam bendradarbiavimui Sigitas Stasiulis, klausimai, susiję su įvykusiais pokyčiais ES priėmus Lisabonos sutartį.
2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, sportas oficialiai pateko į Bendrijų kompetencijų sritį. Tai reiškia, kad ES sporto veikla, iki šiol vykusi neformalių susitikimų ir darbo grupių pagrindu, įgija reglamentuotą teisinį statusą. ES plėtodama sportą, sutelks dėmesį skatindama teisingumą ir sąžiningumą sporto varžybose, už sportą atsakingų organizacijų bendradarbiavimą, taip pat saugodama sportininkų, ypač jauniausių, fizinį ir moralinį integralumą. „Dabar galima pradėti darbą, kad būtų sudaryta sporto programa ir nustatytos bei patvirtintos finansavimo kryptys“, – teigia KKSD generalinis direktorius R.Vaiginas.
Apie tai, kokios veiklos formos bus pasirinktos ir kokios darbo grupės bus paliekamos ar kuriamos naujos, Barselonoje diskutuota daug ir ilgai. Anot R.Vaigino, jau pateikti dokumentai ES Sporto darbo grupei sudaryti. Svarbiausius sprendimus dėl būsimos ES sporto programos priims vyriausybių vadovai. Ispanai, siekdami sustiprinti dialogą tarp valstybinio sporto sektoriaus ir olimpinio judėjimo, visuomeninių sporto organizacijų, pasiūlė sudaryti aukščiausio lygio konsultacinę grupę, į kurios sudėtį įeitų dviejų sektorių – valstybinio ir visuomeninio – vadovai: svarbiausių visuomeninių sporto organizacijų, tokių kaip Tarptautinio olimpinio komiteto, Europos olimpinių komitetų, pagrindinių pasaulio ir Europos sporto federacijų, atstovai ir Europos Komisijos Komisarė, generalinis direktorius, atsakingas už sportą, Europos Sąjungai pirmininkaujančios ir artimiausių metų pirmininkavimą perimsiančių valstybių sporto ministrai. Siūloma, kad šiai grupei vadovautų Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Jacques Rogge`as.
Ispanai taip pat pasiūlė sukurti ES socialinės atskirties mažinimo ir lygių galimybių sporte darbo grupę.
Kaip ir visada, aukščiausio lygio sporto vadovų susitikimuose, nebuvo išvengta kalbų apie dopingą. Viena aktualiausių problemų, kuri buvo keliama, – asmens duomenų apsauga. Pagal WADA reikalavimus sportininkas turi tiksliai informuoti apie savo buvimo vietas, o atsisakius tai padaryti gresia griežtos sankcijos. „Sportininkas turi informuoti apie savo buvimo vietas, o daugelio ES šalių asmens duomenų apsaugos įstatymai neleidžia to daryti. Sprendimo kelias bus sudėtingas, nes WADA nelinkusi į diskusijas“. Tačiau įdomiausią naujieną pateikė danai: šios valstybės atstovai informavo, kad Danijoje įsigaliojo įstatymas, pagal kurį visi sveikatingumo centrai, teikiantys kultūrizmo, fitneso paslaugas, privalo reguliariai tikrinti pas juos sportuojančius sporto mėgėjus. ES planuoja remti tokias šalių iniciatyvas. Jeigu, pvz., klubas nepaims nustatyto mėginių kiekio per mėnesį, pvz. 10 mėginių, jam gresia bauda – veiklos licencijos atėmimas. Tokia dopingo kontrolė ypač aktuali kalbant apie kultūrizmo klubus.
Kitą pusmetį ES pirmininkausiantys belgai informavo, jog didesnį dėmesį skirs socialinės atskirties mažinimui per sportą, nepasiturinčių gyventojų įtraukimui į sportą. Belgija taip pat ketina inicijuoti ES trenerio dieną.