Sausio 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko išplėstinis Žemės ūkio mokslo tarybos, Žemdirbių švietimo tarybos, Seimo Kaimo reikalų bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų posėdis – diskusija.
Posėdyje dalyvavę žemės ūkio mokslo ir studijų institucijų, žemdirbių savivaldos organizacijų, verslo ir Žemės ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai, Kaimo reikalų bei Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai aptarė specialistų ir kvalifikuotų darbininkų žemės ūkiui ir kaimui rengimo aktualijas bei Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) ,,Nemunas“ veiklą.
„Siekiant, kad į žemės ūkį ir kaimą ateitų daugiau išsilavinusio jaunimo, ypač svarbu skatinti jaunimo motyvaciją planuojamą karjerą susieti su žemės ūkiu ir kaimo plėtra bei sudaryti sąlygas, kad būtų prieinamos kokybiškos profesinio orientavimo ir informavimo paslaugos bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams ir kaimo jaunimui“, – atidarydamas posėdį kalbėjo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Ne mažiau svarbu ir studentų bei moksleivių praktinio parengimo kokybė. Šiuo metu specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo kokybė netenkina darbdavių – trūksta praktinio parengimo, atsiranda atotrūkis tarp teorijos ir praktikos. Sprendžiant šiuos klausimus, reikėtų peržiūrėti moksleivių krepšelį ir jo dalį, tenkančią praktiniam mokymui, o aukštosios mokyklos turėtų efektyviau panaudoti turimus mokomuosius ūkius.
Apie žemės ūkio specialistų rengimo svarbą kalbėjo ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis. Jis pabrėžė, kad labai svarbu sukurti kokybišką, stiprią, prisitaikančią prie pokyčių švietimo sistemą, kuri užtikrintų reikiamą intelektinį potencialą žemės ūkyje. Mokslo, mokymo sistema turi būti kokybiška ir paslanki pokyčiams.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pabrėžė, kad valstybė turi turėti aiškią politiką mokslo, specialistų rengimo žemės ūkiui ir kaimui bei jos vietą visoje mokslo bei specialistų rengimo sistemoje.
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė apžvelgė žemės ūkio specialistų bei kvalifikuotų darbininkų rengimo šalies aukštosiose bei profesinio mokymo įstaigose situaciją bei žemės ūkio mokslų plėtros tendencijas. Šiuo metu yra matomas kvalifikuotų specialistų, gebančių prisitaikyti prie šiuolaikinių žemės ūkio realijų, mąstančių moderniai ir turinčių verslumo įgūdžių, poreikis, tačiau pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas ne rengiamų specialistų skaičiui didinti, o jų rengimo kokybei gerinti.
Posėdžio metu buvo diskutuojama ir apie šiais metais įgyvendintą konkurencinį priėmimo į aukštąsias mokyklas modelį. Valstybės finansuojamos vietos konkurso būdu pasiskirstė gabiausiems studentams. Visas studijas suskirsčius pagal kryptis, žemės ūkio mokslai buvo priskirti biomedicinos krypčiai, o žemės ūkio ekonomika ir kaimo plėtros specialistų rengimas – socialiniams mokslams. Tokiu būdu ir iki tol populiarumu negalėjusios pasigirti žemės ūkio krypties studijos vienoje konkurencinėje kovoje atsidūrė su kasmet itin dideliu paklausumu garsėjančiomis odontologijos ar medicinos studijomis, o žemės ūkio ekonomistai dėl valstybės finansuojamos vietos vienoje eilėje grūmėsi su teisininkais ir psichologais. Taip susiklosčiusi konkurencija neįprastai pakoregavo įstojusiųjų į Lietuvos žemės ūkio universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją skaičių.
Kalbėdamas apie susiklosčiusią situaciją, žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius paminėjo, kad rengiant 2010 m. studentų priėmimo tvarką, tikslinga nepopuliarioms tarp stojančiųjų, tačiau šalies ūkiui reikalingoms studijų kryptims skirti valstybinius ,,krepšelius“, kurie būtų nustatomi pagal ilgalaikius prognostinius vertinimus bei atliktus darbo rinkos tyrimus. Taip pat būtina suaktyvinti profesijos standartų rengimą, sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros kūrimą.
Diskusijų metu buvo kalbama ir apie tai, kad žemės ūkis yra specifinė ūkio šaka, todėl ir mokymas turi būti specifinis, žymiai didesnį dėmesį reikėtų skirti praktiniam mokymui. Diskutuojama buvo ir dėl praktinio mokymo bazės, dėl profesinio mokymo įstaigų bazės stiprinimo. Viena iš galimybių, kaip parengtus specialistus grąžinti į kaimą, buvo paminėtas žemdirbio profesijos prestižo didinimas, gyvenimo kaime sąlygų gerinimas. Žemdirbių organizacijoms, Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungai reikėtų aktyvinti veiklą, ją orientuojant į kaimiškųjų profesijų pasirinkimo skatinimą, o ūkininkams, žemės ūkio įmonių atstovams, kaimo bendruomenėms – daugiau bendradarbiauti su profesinio mokymo įstaigomis.
Asociacijos ,,Slėnis Nemunas“ direktorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas Albinas Kusta pristatė integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) ,,Nemunas“ veiklos programą. Pagrindinis asociacijos ,,Slėnis Nemunas“ tikslas – įgyvendinant darnaus vystymo ir tausojančio išteklių naudojimo principus, sutelkti žemės, miškų ir maisto ūkio, jūrų aplinkos ir jūrinių technologijų, atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos, ekosistemų, žemės gelmių, klimato, kraštovaizdžio ir naudingų išteklių tyrimų sričių mokslinį potencialą, sukurti mokslo ir studijų sistemos bendradarbiavimo su verslu savireguliavimo mechanizmus bei užtikrinti inovacijų ir aukštųjų technologijų diegimą įvairiuose ūkio sektoriuose.
Posėdžio metu nuspręsta parengti pasiūlymus dėl specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo sistemos tobulinimo, galiojančių teisės aktų tikslinimo.