Šiandien Lietuva kartu su kitomis Ramsaro konvencijos valstybėmis mini Pasaulinę pelkių dieną. Prieš 39 metus vasario 2-ąją Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių konvencija, skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtos išteklių naudojimui. Pagal šią konvenciją saugomos ne tik pasaulinės svarbos pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis. Tai žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbtiniai bei natūralūs vandens telkiniai ir kt. Dabar prie Ramsaro konvencijos yra prisijungusios 153 valstybės. Mūsų šalis ją ratifikavo 1993 metais.
Lietuvoje pelkės sudaro 6-7 proc. šalies ploto. Šlapžemės pasižymi gausia biologine įvairove. Jose yra ir ypač retų pelkių augalų bei gyvūnų rūšių, įrašytų į Raudonąją knygą. Pelkėse slypi ir dar neatrastų rūšių. Pavyzdžiui, Čepkeliuose aptiktos naujos vabzdžių rūšys – aukštapelkėse rastos reliktinių vabzdžių (pelkinio satyro, šiaurinio perlinuko) ir laukinių bičių (pelkinės bei hiperborėjinės ostijų) buveinės.
Dėl sausinimo darbų, melioracijos ir panašios žmogaus veiklos daug šlapžemių sunaikinta, pelkės pasausėjo. Jose susidarė palankesnės sąlygos augti medžiams, tad pelkių plynių plotai kasmet mažėja. Žmogaus veikla tapo pražūtinga retiems pelkių paukščiams: dirviniams sėjikams, tikučiams, tetervinams, kurtiniams, pievinėms lingėms.
Pažeistam pelkių vandens režimui atkurti, unikalioms augalų bei gyvūnų buveinėms ir biologinei įvairovei išsaugoti mūsų šalies saugomose teritorijose vykdomi specialūs gamtotvarkos darbai. Ramsaro teritorijomis paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės bei Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Pagal šią konvenciją Lietuva siūlo saugoti dar 16 pelkių.
Kasmet Pasaulinę pelkių dieną šalies saugomų teritorijų direkcijos pasitinka įvairiais renginiais. Varnių regioninio parko direkcija šio mėnesio pradžioje pristatys Paršežerio pelkėje įrengtą naują pažintinį taką.