Dainius Kreivys: Lietuvos ekonomika turi judėti iš žemos pridėtinės vertės į aukštą

pagal | 2010-02-04

Šiandien vykusioje žurnalo „Valstybė“ organizuotoje ekonomikos konferencijoje ūkio ministras Dainius Kreivys pristatė svarbiausius Lietuvos ekonomikos ir Ūkio ministerijos prioritetus iki 2020 metų. „2010 metais turime išsaugoti tai, kas sukurta ir pasirengti naujam Lietuvos pozicionavimui, nes mūsų tikslas – iki 2015 metų tapti Šiaurės Baltijos regiono paslaugų centru, o iki 2020 metų – tapti Šiaurės Europos inovacijų centru“, – sakė D. Kreivys

Būdama Šiaurės Baltijos regiono ekonomikos dalimi, Lietuva įgyja daugiau konkurencinių pranašumų nei tradiciškai pozicionuodama save kaip Vidurio ir Rytų Europos valstybę. Pasak ūkio ministro, padidinus sukuriamų paslaugų ir prekių pridėtinę vertę bus galima imtis struktūrinių ūkio pokyčių. „Būsime nebe pigesni tarp pigių, turėdami tvarkingą išlaidų struktūrą, būsime pigesni tarp inovatyvių“, – teigė D. Kreivys.

Įsilieti į Baltijos jūros regiono ekonominę erdvę ir tapti svarbia jos dalimi galėsime remdamiesi trimis šakomis: aukštos pridėtinės vertės paslaugomis, aukštosiomis technologijomis, inovatyvia ir klasterizuota tradicine pramone. Tai sudaro būsimos Lietuvos naujosios ekonomikos pagrindą. Šiaurės Baltijos paslaugų centrą sudarytų paslaugos verslui (informacinės technologijos, apskaita ir duomenų apdorojimas, edukacinės paslaugos), medicinos ir sveikatinimo paslaugų centras (kardiologija, kardiochirurgija, odontologija, SPA) ir paneuropinis logistikos centras (Paneuropinių ir Europos–Azijos transporto koridorių priežiūra per multimodalinius logistikos mazgus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje).

Lietuvos stiprybės – puikiai išplėtota infrastruktūra, tinkamas geografinis atstumas Šiaurės Europos valstybėms, Lietuvos gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir labai gerą kompetenciją savo darbo srityje. Pasak ūkio ministro, mūsų specialistų kompetencija dažnai viršija užsienio investuotojų lūkesčius.

Plėtojant aukštąsias technologijas didžiausios pajėgos yra ir bus telkiamos į informacinių technologijų, biotechnologijos ir biofarmacijos bei švariųjų technologijų (angl. cleantech) sektorius. Ekonomikos konferencijoje ministras D. Kreivys pažymėjo, kad keistis turės ir tradicinė pramonė. Darbų prioritetai šioje srityje – keisti įmonių įrangą, diegti vadybos inovacijas, didinti darbo našumą ir kurti didesnę produktų pridėtinę vertę.

Įveikiant krizę ir kylant į aukštesnę šalies pridėtinę vertę Ūkio ministerija 2010 m. dirba pagal išsikeltus ir patvirtintus prioritetus: užbaigti dvejų metų trukmės ekonomikos skatinimo ir darbo vietų kūrimo plano įgyvendinimą, viešųjų pirkimų sistemos pertvarką, įdiegti verslo sąlygų gerinimo pagal „Doing Business“ rodiklius sistemą, užbaigti investicijų pritraukimo sistemos pertvarką ir pradėti įgyvendinti naują investicijų pritraukimo strategiją, užbaigti eksporto skatinimo sistemos pertvarką, įdiegti inovatyvios aplinkos gerinimo pagal suminį inovatyvumo indeksą (SII) sistemą.

„Lietuva, kurios siekiame – aukštos gerovės valstybė, turinti socialinę infrastruktūrą, šalies vardą garsinančią kultūrą, išvystytą mokslo platformą ir inovatyvią ekonomiką, – teigė ūkio ministras D. Kreivys. – Tai, ką šiandien sakome, jau nebe vien tik vizijos. Vizijos po truputį tampa realybe, jos jau yra įgyvendinamos, jos virsta realiais projektais. Jei visi kartu matysime kryptį, jei investuotojai žinos, kur investuoti savo pinigus, o tėvai žinos, kur leisti savo vaikus, iškeltus tikslus pasieksime lengviau“, – baigdamas savo pranešimą sakė D. Kreivys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *