Šiandien teisingumo ministras apdovanojo „Geriausios 2009 metų teisėkūros iniciatyvos“ autorius, pasiūliusius nustatyti, kad į Labdaros ir paramos fondus gauta parama galėtų būti investuojama, o Lietuvoje būtų sudarytos sąlygos veikti neliečiamo kapitalo fondams.
Ši Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Pilietinės atsakomybės fondo, NVO Teisės instituto ir UAB „Integrity“ vadovų pateikta iniciatyva buvo išrinkta geriausia pernai gruodį Teisingumo ministerijos paskelbtuose „Geriausios teisėkūros iniciatyvos“ rinkimuose. Įvertinęs šio siūlymo aktualumą bei svarbą, teisingumo ministras dar praėjusių metų spaly sudarė darbo grupę teisės aktų, kurie sudarytų prielaidas steigtis ir funkcionuoti neliečiamo kapitalo fondams Lietuvoje, projektams parengti.
Visi geriausia pripažintos iniciatyvos autoriai šiandien buvo pakviesti dalyvauti tarpinstitucinėje diskusijoje apie piliečių dalyvavimo teisėkūroje galimybes. Jos metu aptarta, kokių priemonių reikėtų imtis skatinant pilietinį aktyvumą bei kaip užtikrinti patogesnį ir laisvesnį piliečių kreipimųsi pripažinimą peticijomis. Šiuo metu veikianti peticijų pateikimo ir nagrinėjimo sistema yra nelanksti, formali ir ribota. Peticijas gali teikti tik fiziniai asmenys griežtai nustatyta forma konkrečioms institucijoms. Neatitikus nors vieno peticijai keliamo reikalavimo, kreipimasis yra atmetamas ir kaip peticija nenagrinėjamas.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo nustatyti, kad peticija būtų laikomas bet koks siūlymas keisti, priimti ar panaikinti teisės aktą, jei keliamas klausimas yra svarbus visuomenei ar jos daliai. Kartu peticijas turėtų būti leidžiama teikti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. „Pavyzdžiui, šiandien apdovanoti geriausios teisėkūros iniciatyvos autoriai šiuo metu negali teikti peticijų, nors kaip žinia įvairios pilietinės organizacijos ar juridiniai asmenys yra vieni aktyviausių dalyvių teisėkūroje. Ministerijos parengtame Peticijų koncepcijos projekte siūlome atsisakyti šio ir kitų šiuo metu galiojančių formalių ir ne visuomet pagrįstų reikalavimų, keliamų peticijai“, – sako R. Šimašius. Jei šiems siūlymams bus pritarta, peticijų nagrinėjimo procesas taps skaidresnis ir lankstesnis, kartu geriau užtikrintas visuomenės dalyvavimas valstybės valdyme.
Diskusijos metu taip pat buvo analizuojama kaip užtikrinti, kad piliečiai ne tik turėtų daugiau ir patogesnių galimybių dalyvauti teisėkūroje, bet kartu jaustų, jog į jų teikiamus siūlymus yra reaguojama. R. Šimašiaus teigimu, tai užtikrinti gali padėti tik glaudus abipusis bendradarbiavimas, iš kurio turi gimti kokybiški ir visuomenės interesus geriausiai atitinkantys teisės aktai. „Labai svarbu, kad piliečiai jaustų turintys galią daryti įtaką valdžios sprendimams, būtų aktyvūs ir padėtų valdžiai įgyvendinti kuriamus teisės aktus. Savu ruožtu, valdžios institucijos visuomenės teikiamas pastabas ar pasiūlymus turėtų labiau išnaudoti kaip idėjų banką ir dažniau jas realizuoti“, – sako teisingumo ministras.
Pilietinės visuomenės instituto atlikto tyrimo duomenimis, visuomenėje tebevyrauja nuostata, kad eiliniai piliečiai ir jų organizacijos turi labai mažai galios arba išvis negali paveikti priimamų sprendimų. Gyventojų asmeninės įtakos vertinimo vidurkis 10 balų skalėje, kai 1 reiškia, jog žmonės mano neturintys jokios įtakos, o 10 – kad turi labai didelę įtaką, buvo 2,5 balo.