Šią savaitę Seimas turėtų galutinai apsispręsti dėl jau kelerius metus svarstytų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) pataisų. Šalies kūrėjai ir kūrybos pramonė ragina parlamento narius nepasiduoti skirtingų interesų grupių spaudimui ir pagal savo sąžinę balsuoti už teikiamą projektą.
„Demokratinėje valstybėje kiekviena interesų grupė turi teisę ginti savo poziciją ir siekti sau naudingiausių sprendimų. Tačiau kartais tai peržengia paprasčiausio padorumo ribas. Tikime, kad parlamentarų nesuklaidins jiems asmeniškai ar per kai kurias žiniasklaidos priemones skleidžiama dezinformacija ir jie priims išmintingą sprendimą“, – sako aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Jis primena, kad daugiausia diskusijų kelia klausimas dėl autoriams ir atlikėjams projekte numatyto atlyginimo už kūrinių kopijavimą asmeniniais tikslais. Toks kompensavimo mechanizmas, kurį sąmoningai klaidindamas visuomenę kai kas vadina mokesčiu, veikia 22 ES šalyse.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, atlyginimas mokamas tik parduodant senas laikmenas – kasetes, CD ir DVD diskus. Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei kas trečias gyventojas kūrinius kopijuoja į šiuolaikines laikmenas ir įrenginius – USB atmintines, MP3 grotuvus, kompiuterius ir kt. Dėl to būtina atnaujinti dabar galiojantį įstatymą.
Beje, šio įstatymo projekto priešininkai – didžiosios Lietuvoje veikiančios užsienio įmonės bei joms atstovaujanti asociacija – nepaisydama to fakto, kad visoje ES kompensacinį atlyginimą moka didmenininkai, jau nuo 2008 m. atlyginimo mokėjimo naštą bando perkelti smulkiesiems verslininkams.
„Dar prieš įvedant kompensacijas už CD/DVD diskus 2004 metais laikmenų importuotojai aiškino, kad šie brangs. Tačiau dabar jie kainuoja kelis kartus pigiau nei anuomet. Esame tikri, kad taip bus ir su kitomis laikmenomis. Vis dėlto asmenys, importuojantys laikmenas už kelis litus ir parduodantys už keliasdešimt litų, to nenori pripažinti“, – sako A. Masalskytė, AGATA direktorė.
Vargu ar kas ginčysis, kad per kelerius pastaruosius metus pabrango bent viena laikmena ar įrenginys. IT produktai, nepaisant kompensacinio atlyginimo, nuolat pinga visame pasaulyje. Nejaugi niekas iki šiol nesusimąstė, kodėl, pavyzdžiui, 16GB talpos USB laikmena Kinijoje du dolerius Lietuvos parduotuvėse kainuoja nuo 75 iki 130 Lt? Kokios tad tikrosios IT importuotojų ir gamintojų maržos?
AGATA direktorė atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte numatyta daugybė išimčių, leidžiančių valstybės įstaigoms ir verslo įmonėms šio atlyginimo nemokėti, kai laikmenos ir įrenginiai naudojami akivaizdžiai ne kūriniams kopijuoti.
Panašias nacionalinių įstatymų pataisas, kurios siūlomos Lietuvoje, šiemet jau priėmė Prancūzija, Švedija, Suomija ir kitos ES šalys. Tačiau klaidindami visuomenę IT pramonės lobistai teigia, kad Lietuvoje svarstomas projektas pasenęs.
Gruodžio pradžioje vadovaudamasis garsia ES Teisingumo Teismo „Padawan“ byla, Belgijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad šioje šalyje renkamos kompensacijos už telefonus su MP3/MP4 formato bylų (t.y. muzikos ir filmukų) įrašymo funkcija, yra teisėtos.
Mažų mažiausiai keistai atrodo ir IT sektoriaus argumentai dėl kūriniams taikytinų apsaugos priemonių. Jeigu programišiai sugeba apeiti didžiausios pasaulyje programinės įrangos gamintojų apsaugas, tai ką jau kalbėti apie muziką ar filmus.
Taigi, Seimui atėjo laikas pasispręsti, ar ir toliau rūpintis keliolikos ar kelių dešimčių šalyje veikiančių IT kompanijų interesais, ar vis dėlto pateisinti teisėtus kelių tūkstančių Lietuvos kūrėjų, atlikėjų lūkesčius.