Europos gyventojai vis dar turi saugotis gripo

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergančiųjų gripu ir užkrečiamosiomis ūmių viršutinių kvėpavimo takų (ŪVKTI) infekcijų sukeltomis ligomis skaičius beveik nedidėja. Tuo tarpu įvairiose Europos šalyse registruojami skirtingi sergamumo lygiai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad 4-ją šių metų savaitę (sausio 25–31 d.) bendras penkių didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis (49,9 atv./10 000 gyv.) buvo mažesnis nei 2008–2009 metų sezono 4-ąją sav. (60,9 atv./10 000 gyv.). Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Klaipėdoje 42,2 atv./10 000 gyv.), didžiausias – Kaune (59,2 atv./10 000 gyv.).
Lietuvoje per 2009 m. birželio – 2010 m. vasario mėn. patvirtinti septyni šimtai devyniasdešimt penki susirgimai naujuoju A (H1N1) v gripu. Per tą patį laikotarpį užregistruoti 22 mirties atvejai nuo pandeminio gripo sukeltų komplikacijų.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2010 m. pirmojo mėnesio duomenimis, iš visų Europos Sąjungos šalių tik 5 šalys pranešė apie vidutinį sergamumo lygį. Didėjantis sergamumo lygis registruojamas Lenkijoje ir Slovakijoje. Apie plačiai paplitusį aktyvumą pranešė Graikija ir Jungtinė Karalystė (Velsas).
Nuo praėjusių metų pabaigos iš visų Europoje išskirtų virusų pandeminis A (H1N1) gripo virusas sudaro 99 proc. 2,7 proc. pacientų nustatytas rezistentiškumas Oseltamivirui. Specialistai teigia, kad registruojamas didėjantis ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų skaičius.