Endoprotezavimo operacijų daugėja, eilės – mažėja

7232 – tiek endoprotezavimo operacijų pernai atliko Lietuvos gydymo įstaigos, pagerinusios 2008-ųjų (6526 operacijos) ir visų ankstesnių metų rekordą. Per pastaruosius trejus metus tokių operacijų kasmet buvo atliekama vis daugiau, kaip ir anksčiau dauguma jų – pirminės klubo ir kelio sąnarių keitimo operacijos (pernai – 6783).

2009-aisiais daugiau buvo atlikta ir pakartotinių klubo endoprotezavimo operacijų, o pakartotinių kelio operacijų – mažiau. Prireikus tokios operacijos pacientai dažniausiai vyksta į didžiųjų miestų gydymo įstaigas – Vilniaus greitosios medicinos pagalbos universitetinę, Santariškių klinikų Centro filialą, Kauno medicinos universiteto klinikas, Kauno Raudonojo Kryžiaus, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos apskrities, Panevėžio, Šiaulių ligonines, kuriose atliekama dauguma visų endoprotezavimo operacijų. Čia lydere išlieka Vilniaus greitosios medicinos pagalbos universitetinė ligoninė, iš viso atlikusi 1258 endoprotezavimo operacijas, nors pernai tokių čia padaryta netgi mažiau nei 2008-aisiais.
Gydytojų specialistų teigimu, endoprotezavimo operacijas atitolina artroskopinės operacijos. Kai kurie žmonės griebiasi įvairių papildų, o bijodami operacijos kenčia didžiulius sąnarių skausmus, tačiau į gydytojus nesikreipia.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros organizavimo skyriaus vedėjas Kęstutis Runkelė atkreipė dėmesį, kad pernai, palyginti su 2008 m., 16 proc. sumažėjo pacientų prašymų dėl nemokamų endoprotezų skyrimo – jų iš viso gauta 10 390. Tuos prašymus, kaip žinoma, registruoja Valstybinė ligonių kasa. Pernai sąnarių endoprotezų ir laukiančiųjų eilė sutrumpėjo nuo 20 641 iki 17 852 pacientų (tiek jų šiemet). Trumpėjant sąnarių endoprotezų laukimo eilei VLK taip pat trumpėjo ir operacijos laukimo eilės ligoninėse. „Geras pavyzdys čia Utenos ligoninė: prieš pusantrų metų pacientams klubo sąnario operacijos laukimo eilės „ilgis“ buvo net ketveri metai, o dabar – tik trys mėnesiai, panašiai sutrumpėjo ir kelio sąnario operacijos laukimo laikas“, – teigė K. Runkelė.
Utenos ligoninės ortopedas traumatologas Filibertas Taučius džiaugėsi geresniu bendradarbiavimu su VLK ir teigė, jog eilės sumažėjo ne tik dėl to, kad gydymo įstaiga atliko daugiau operacijų nei ankstesniais metais, tačiau ir dėl to, jog pagerėjo informacijos tvarkymas: jei pacientai, kuriems ligonių kasa skyrė endoprotezą, neatvyksta, – informuojama VLK, o protezas nedelsiant pagal eilę skiriamas kitam pacientui.
Tokie geri poslinkiai ryškūs ir Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje, kur dabar eilės kelio sąnario endoprotezavimo operacijoms nėra, nors prieš pusantrų metų jų laukė apie 200 pacientų.
Pabrėžtina, kad pacientas turi teisę rinktis ligoninę, kurioje laukiančiųjų endoprotezavimo operacijos eilės yra trumpiausios, o pasirinkęs – pakeisti gydymo įstaigą. Savo pageidavimą pasirinkti kitą ligoninę asmuo turi raštu pranešti Valstybinei ligonių kasai. Informacija apie eiles pateikiama VLK tinklapyje www.vlk.lt, skyriuje „Sąnarių endoprotezavimas“. Tokios informacijos galima teirautis ir telefonu (8 5) 2364133 nuo 14 iki 16 valandos (penktadieniais – iki 15.45 val.).
Pernai mažėjo (palyginti su 2008 m. – net 31 proc.) įsigyjančių endoprotezus savo lėšomis komercinėmis kainomis, o vėliau laukiančių kompensacijos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. VLK Sveikatos priežiūros organizavimo skyriaus vedėjo K. Runkelės nuomone, tokią tendenciją skatina tai, jog pacientai jau gali lengvai pasirinkti gydymo įstaigas, kuriose nereikia laukti (arba laukti neilgai) operacijos. Savo ruožtu išryškėjo ir gydymo įstaigų konkurencija dėl pacientų, be to, Valstybinė ligonių kasa endoprotezų nupirko pakankamai.
Beje, savo lėšomis endoprotezą įsigijusiems pacientams kompensuojama ne visa jo kaina: kompensuojamoji suma nustatoma pagal mažiausią VLK centralizuotai nupirkto endoprotezavimo sistemos komplekto kainą – šiuo metu savo lėšomis įsigijusieji klubo sąnario endoprotezą gaus 1850,10 Lt, o kelio sąnario endoprotezą – 3506,16 Lt kompensaciją.
Tiesa, nerimo kelia, kad daugėja pacientų skundų, jog kai kuriose gydymo įstaigose už savo pinigus tenka įsigyti vadinamuosius operacinius rinkinius. Dar kartą primename, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams už jiems atliktą operaciją, būtinus vaistus ir priemones gydymo įstaigai sumoka ligonių kasos – pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymuose patvirtintas paslaugų bazines kainas. Vienas nekomplikuotas pirminis klubo ar kelio endoprotezavimas, kai ligonio gydymas trunka iki vieno mėnesio, PSDF biudžetui kainuoja apie 7500–11 500 litų (įtraukiama ligonio gydymas, reanimacija, reabilitacija bei VLK nupirkto endoprotezo kaina). Tik tuo atveju, jei pacientas savo iniciatyva (ar gydytojo patartas) pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, vaistus ar medicinos pagalbos priemones, jis apmoka paties pasirenkamų ir gydytojo skiriamų paslaugų, procedūrų, vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą.