Šių metų sausio 19 d. vyko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų bei darbuotojų mokymai. Departamento direktorius vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis trumpai informavo apie šių metų biudžetą, primindamas, kad smarkiai taupyti teks ir šiemet. Pasak jo, nors lėšų mažėja, bet darbų – ne.
Mokymų metu departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybės priešgaisrinės priežiūros veiklos kontrolės skyriaus viršininkas vidaus tarnybos majoras Mindaugas Kanapickas išsamiai pristatė šių metų kovo 1 d. įsigaliosiančius Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 2, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 16 ir 18 straipsnių pakeitimus bei papildymus.
Su Bendrojo pagalbos centro tolesne plėtra supažindino šio centro viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Artūras Kedavičius. Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje bei Šiauliuose yra numatoma įrengti keturis regioninius padalinius, kurie administruos pagalbos telefono 112 skambučius ir valdys priešgaisrinės apsaugos pajėgas.
Departamento direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Vygandas Kurkulis supažindino su dabartine situacija, kuri susiklostė perdavus savivaldybėms 3-iosios klasės ugniagesių komandas. Trūkstant lėšų savivaldybių ugniagesių komandų išlaikymui šiuo metu bandoma ieškoti įvairių išeičių – komandose budi po vieną ugniagesį, einama nemokamų atostogų. Tai kelia abejonių, ar ateityje pavyks išlaikyti tokį pat ugniagesių komandų tinklą.
Su šių metų sausio 1 d. įsigaliojusiu naujos redakcijos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu supažindino departamento direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Artūras Račkauskas ir Civilinės saugos valdybos viršininkas vidaus tarnybos kapitonas Jūris Targonskas. Šiame įstatyme nustatyti du ekstremaliųjų situacijų valdymo lygiai: valstybės ir savivaldybės. Civilinės saugos sistemai priskiriama Vyriausybė, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos, civilinės saugos sistemos pajėgos, visų lygių ekstremaliųjų situacijų komisijos ir operacijų centrai. Patikslinami civilinės saugos sistemos tikslai, uždaviniai, valdymo ir veikimo principai. Valstybės paramos teikimas nustatomas gyventojams, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą. Atsisakoma nuostatų dėl stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklo ir jam priklausančių įstaigų veiklos, nelieka ekstremaliųjų situacijų valdymo centrų. Išskiriami trys civilinės saugos sistemos parengties lygiai: pirmas (kasdienis) lygis, antras (sustiprintas) ir trečias (visiškos parengtis) lygiai, nustatomi civilinės saugos parengties lygių skelbimo ir atšaukimo tvarkos teisiniai pagrindai. Apskričių viršininkų vykdomos funkcijos civilinės saugos srityje perskirstytos kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Beje, įstatyme yra numatyta ir atsakomybė už civilinės saugos įstatymo reikalavimų nevykdymą. Mokymų metu taip pat buvo gvildenti slėptuvių, prevencijos, planavimo bei mokymo klausimai. Įsigaliojus šiam įstatymui per pirmąjį šių metų ketvirtį turi būti parengti ir patvirtinti poįstatyminiai aktai.
Departamento direktorius R.Baniulis apibendrino išsakytas mintis, palinkėdamas į visus spręstinus klausimus rasti racionalius atsakymus.