Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergančiųjų gripu ir užkrečiamosiomis ūmių viršutinių kvėpavimo takų (ŪVKTI) infekcijų sukeltomis ligomis skaičius išlieka stabilus. Tačiau įvairiose Europos šalyse registruojamo sergamumo gripu lygiai labai skiriasi.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad 2-ją šių metų savaitę (sausio 11–17 d.) bendras penkių didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis (41,2 atv./10 000 gyv.) buvo mažesnis nei 2008–2009 metų sezono 2-ąją sav. (51,3 atv./10 000 gyv.). Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Klaipėdoje (32,4 atv. 10 000 gyv.), didžiausias – Kaune (47,9 atv./10 000).
Lietuvoje per 2009 m. birželio ir iki 2010 m. sausio mėn. patvirtinti septyni šimtai septyniasdešimt keturi susirgimai naujuoju A (H1N1) v gripu. Per tą patį laikotarpį užregistruotas 21 mirties atvejis nuo pandeminio gripo sukeltų komplikacijų.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2010 m. pirmųjų savaičių duomenimis, Lenkija praneša apie aukštą sergamumo aktyvumą. Tuo tarpu šešiose Europos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje registruojamas vidutinis sergamumo lygis. Visose kitose Europos šalyse registruojamas žemas sergamumo aktyvumas.
Specialistų teigimu, didėja susirgimų gripu atvejų, kuriems reikia intensyvios terapijos, skaičius. 1-ją šių metų savaitę iš 181 ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų 89 pacientui reikėjo intensyvios terapijos. Registruojami pavieniai rezistentiškumo pandeminiam A (H1N1) gripo virusui atvejai, iš 1260 virusų – rezistentiškumas registruotas 34.