Nuo turtingų karalių iki varganai gyvenusių valstiečių – niekas niekuomet neišvengė mirties. Tuo tarpu kapavietės ir paminklai (https://www.kapu.lt/paslaugos/paminklu-gamyba/) gali papasakoti mums ne tik apie skirtingais laikmečiais gyvenusius žmones, tačiau ir apie tradicijas, žmonių požiūrį į gyvenimą ir mirtį, gyvenimo būdą bei statusą visuomenėje. Taigi, kiekviena kapavietė pasakoja skirtingą istoriją ir kai kurios iš jų yra pakankamai paslaptingos.
„Oise-Aisne“ kapinės
Šiaurinėje Prancūzijos dalyje esančiose „Oise-Aisne“ kapinėse yra palaidoti amerikiečių kariai, kurie buvo nužudyti Pirmojo pasaulinio karo ir Antrojo pasaulinio karo metais. Nuo A iki D pažymėtais sklypais suskirstytose kapinėse yra palaidota daugiau nei 6000 mūšių metu kritusių karių, kurių didelė dalis iki šiol yra neatpažinti. Tuo tarpu E sklype palaidoti kūnai priklauso kariams, kurie nebuvo gerbiami – tai buvo kariai, kuriems mirties bausmę dėl jų padarytų karo nusikaltimų įvykdė jų pačių vyriausybė.
Qafzeh
1931 m. Qafzeh (Izraelis) kasinėję archeologai atrodo pirmuosius iš 15 šiame urve palaidotų žmonių palaikų. Šalia rastų mirusių žmonių kaulų buvo ir įrankiai bei kiti daiktai. Palaikai buvo pažymėti ochra, o tai reiškė, jog tai buvo ritualinės laidotuvės. Rasti kaulai mena apytiksliai 92 000 m. pr. Kr. Tai reiškia, kad jie buvo ne tik patys seniausi ritualiniu būdu palaidoti mirusieji, tačiau taip pat jie yra ir vieni iš pačių seniausių kada nors atrastų žmonių palaikų.
Seniausios kapavietės Europoje
Panaši kapavietė buvo atrasta ir vakarinėje Rusijos dalyje – Sunghir. Du rasti mirusių žmonių palaikai buvo papuošti lapės dantimis ir iš mamuto kaulų pagamintais karoliais. Palaikai taip pat buvo paženklinti ta pačia raudona ochra, kuria buvo pažymėti ir jau minėtame Qafzeh urve rasti žmonių palaikai. Kadangi Sunghir rastiems palaikams yra 34 000 metų, tai tampa pačia seniausia kapaviete Europoje.
Socialinis statusas
Dviejų mirusių žmonių palaikai, kurie buvo rasti Sunghir vietoje, nėra vieninteliai ten rasti kūnai. Bent vieno žmogaus palaikai buvo ritualiniu būdu atskirti ir išdėlioti skirtingose vietose. Tuo tarpu kitų žmonių palaikais visai nebuvo pasirūpinta. Nėra įprasta matyti tokį nevienodą pasiskirstymą tokioje nedidelėje ir ankstyvoje kapavietėje. Tai rodo, kad bendruomenė, kuri buvo atsakinga už Sunghir kapavietę, atsižvelgdavo ir į socialinį statusą.
Privati sala
Sakoma, kad IV a. Japonijos imperatorius Nintoku mirė sulaukęs 146 metų amžiaus. Kadangi šis imperatorius nugyveno tokį ilgą gyvenimą, jam buvo pastatyta ir pati didžiausia kapavietė pasaulyje. Šiam imperatoriui pastatyta kapavietė yra žmonių sukurtoje dirbtinėje saloje, viduryje žmogaus sukurto ežero, apsupta griovio su vandeniu. Prireikė net 2000 vyrų ir šešiolikos metų tam, kad būtų perkelta 2,7 mln. metrinių tonų žemės, kurios reikėjo sukurti dirbtinę salą. Kapavietės pagrindas yra dvigubai didesnis nei Didžiosios Gizos piramidės.
Kas yra Yu Hong?
Kai archeologai tyrinėjo Tajuano (Kinija) kapavietę, jie buvo šokiruoti to, ką joje rado. Ne tik urve rastuose piešiniuose ant sienų buvo vaizduojamas baltaodis mėlynakis vyras su, kita vertus, tipine kinų šeima, tačiau DNR testai taip pat parodė, kad šis žmogus, kuris buvo įvardintas kaip Yu Hong, iš tikrųjų atkeliavo iš Vakarų Europos. Ši kapavietė mena apytiksliai 600 m. pr. Kr., o tai reiškia, kad tik po aštuonių amžių Markas Polas nukeliavo į Tolimuosius Rytus. Taigi, kas buvo šis žmogus?