Siekiant užtikrinti efektyvesnį ir greitesnį Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą, palengvinti pareiškėjų galimybes skolintis lengvatinėmis sąlygomis, 2009 m. vasarą buvo įkurtas Paskolų fondas. Lengvatinės paskolos teikiamos pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų priemones: „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“.
Iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir nacionalinio biudžeto lėšų Paskolų fondui skirta 450 mln. Lt. Ši suma jau pradėta ir keliais etapais toliau bus skirstoma kredito įstaigoms, kurios lengvatinėmis sąlygomis lėšas perskolins galutiniams kreditų gavėjams – ūkininkams ir perdirbėjams.
Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, kaip Paskolų fondo administravimo funkcijas atliekanti institucija, pirmajame veiklos etape aštuoniems Lietuvos komerciniams bankams (DnB NORD bankas, bankas „Snoras“, Medicinos bankas, Parex bankas, SEB bankas, „Swedbank“ , Šiaulių bankas, Ūkio bankas) paskirstė 18 mln. eurų ir 35 mln. litų – iš viso 100 mln. sumą ekvivalentu litais.
Finansuojamas gali būti tik investicinių projektų įgyvendinimas. Paskolas galima imti tiek litais, tiek eurais, paskolos trukmė – iki 7 metų, didžiausia paskolos suma pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas – parama paskolomis“ – 300 tūkst. eurų, o pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir pridėtinės vertės didinimas – parama paskolomis“ – 4 mln. eurų. Pieno kooperacijai paskolos gali būti teikiamos iki 10 metų ir turi neviršyti 10 mln. eurų. Lengvatinių paskolų palūkanos yra mažesnės negu rinkos – šiandien jos siekia 5 proc. už paskolas litais ir 4 proc. už paskolas eurais.
Į Nacionalinę mokėjimo agentūrą paskolai ir paramai gauti jau kreipėsi 152 asmenys, kuriems išduotos tinkamumo paskolai gauti pažymos. Iš jų tik 4 perdirbimui, likusios – modernizavimui. Norima gauti paskolų suma sudaro 61,34 mln. Lt.
Paskolų administravimo etapai
Pirmiausia pareiškėjas teikia paramos paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), kuri ją įvertina ir išduoda tinkamumo gauti paskolą pažymą, galiojančią 6 mėnesius. Pareiškėjas su gauta pažyma kreipiasi į vieną iš aštuonių bankų. Sprendimą dėl paskolos teikimo bankai priima ne ilgiau kaip per 25 darbo dienas. Informacija, kokiomis sąlygomis bankas numato išduoti paskolą, persiunčiama Paskolų fondui ir pagal ją klientui apskaičiuojamas bendrosios subsidijos ekvivalentas (t.y. teorinis piniginės subsidijos dydis, parodantis, kiek ūkio subjektui teikiama paskola kainuoja pigiau nei paskola, kuri būtų išduodama standartinėmis rinkos sąlygomis). Visi šie duomenys perduodami atgal į NMA, kad ji dar kartą įvertintų, ar šios banko paskolos išdavimo sąlygos nekeičia kliento ekonominio gyvybingumo. Gavus galutinį NMA arba ŽŪM (jei projekto vertė viršija 1 mln. Lt be PVM) sprendimą dėl paramos skyrimo, pasirašoma paramos sutartis su klientu.
Naujausiais duomenimis, šiandien bankai jau yra priėmę 21 sprendimą, kuriuose sutinkama išduoti paskolų už 2,98 mln. eurų (10,28 mln. litų). Iš viso pasirašyta 11 paskolų sutarčių už 0,8 mln. eurų (2,78 mln. litų). Atkreiptinas dėmesys, kad visos paskolos paimtos eurais. Daugiausiai sutarčių yra pasirašęs Medicinos bankas – 4, Šiaulių ir „Snoro“ bankas – po 2, „Swedbank“ ir Ūkio bankas – po 1.
Rezultatai džiugina
Išsklaidyti pasigirstančius nuogąstavimus, kad tokiais tempais dalijant tuos 100 mln. litų, jie gali ir nebūti paskirstyti, paprašėme Paskolų fondo skyriaus viršininkės Daivos Pentiokinienės.
Per kiek laiko bankai turi paskirstyti jiems patikėtas lėšas?
Pirmajame etape skirtus 100 mln. litų bankai turi išdalyti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sutarties su jais pasirašymo dienos. Vieni bankai tai turi padaryti iki 2010 m. spalio 13 d., kiti – iki 2010 m. lapkričio 2 d. Per pusę metų bankai turi paskolinti 30 proc., per 9 mėnesius – 60 proc., per 12 mėnesių – 100 proc. visų lėšų. Tarkime, jeigu per pusę metų bankai neišdalys tų 30 proc., tai nuo likusios dalies jie mokės labai dideles palūkanas, o per 12 mėnesių nepanaudotus pinigus turės grąžinti su visais delspinigiais, palūkanomis ir baudomis. Džiugu paminėti, kad mažieji bankai jau baigia išdalyti gautus pinigus.
NMA išdavė 152 tinkamumo gauti paskolą pažymas, o bankai priėmė tik 21 sprendimą suteikti paskolas. Kodėl taip ilgai trunka bankų vertinimas?
Bankai prisiima 100 proc. atsakomybę dėl grąžintinų lėšų, todėl jie turi užsitikrinti, kad klientas bus mokus. Kitose šalyse yra nustatytas tam tikras praradimų procentas, pas mus to nėra. Bankai žino, kad jie turės gražinti kiekvieną centą, todėl klientus tikrina labai kruopščiai.
Kita vertus, galbūt ūkininkas, gavęs tą NMA išduotą 6 mėnesius galiojančią pažymą, iš karto nebėga į banką paskolos. Be to, nepamirškime, kad visas šis lengvatinių paskolų mechanizmas sukasi dar tik pusantro mėnesio, į jį įskaičiuokime ir švenčių laikotarpį.
Kada įvyks antrasis kvietimas bankų atrankai? Ar jie, dar nepaskirstę minėtosios 100 mln. litų sumos, gaus ir antrąją milijoninę injekciją?
Pagal trišalę sutartį su Žemės ūkio ministerija, Nacionaline mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondu numatyta, kad antras kvietimas kredito įstaigų atrankai turėtų būti paskelbtas vasario pradžioje. Tuomet pagal visas atrankos procedūras bus įvertintos paskirstytos sumos ir tikėtina, kad antroji lėšų dalis turėtų būti pradėta dalyti gegužės mėnesį.
Sunku pasakyti, ar pirmajame paskolų teikimo etape sutartis pasirašę bankai prisiims atsakomybę vėl dalyvauti, kol dar nebus paskirstę gautosios sumos. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad antrajame kvietimo etape bus pakviesti dalyvauti ne tik bankai, bet ir kredito unijos.