Lietuvos Respublikos Seimas – Lietuvos parlamentas, nacionalinė įstatymų leidžiamosios valdžios institucija. Seimą sudaro tiesiogiai ir slaptu balsavimu ketveriems metams išrinktas 141 Seimo narys. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas.
Jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 dienų terminui. Seimas kasmet renkasi į eilines pavasario bei rudens sesijas. Jos trunka nuo kovo 10 iki birželio 30 d. ir nuo rugsėjo 10 iki gruodžio 23 d.
Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais atvejais – Respublikos Prezidentas gali sukviesti neeilines sesijas.
Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba vienas iš jo pavaduotojų. Po rinkimų pirmąjį Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys.
Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo Statutas. Jis turi įstatymo galią.
Seimo funkcijos
* svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
* leidžia įstatymus;
* priima sprendimus dėl referendumų;
* skiria eilinius ar neeilinius Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
* pritaria arba ne:
o Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;
o Ministro Pirmininko pateiktai Vyriausybės programai;
* Vyriausybės siūlymu steigia arba panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;
* prižiūri Vyriausybės veiklą;
* Prezidento teikimu skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus. Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras teikia Respublikos Prezidentas (3), Seimo Pirmininkas (3) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas (3);
* Prezidento teikimu skiria:
o valstybės kontrolierių;
o Lietuvos banko valdybos pirmininką;
* Prezidento siūlymu ar savo iniciatyva gali atleisti valstybės kontrolierių ir Lietuvos banko valdybos pirmininką;
* skiria savivaldybių tarybų rinkimus;
* sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;
* tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;
* nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;
* ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;
* leidžia amnestijos aktus;
* nustato šalies administracinį suskirstymą;
* įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį;
* skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas;
* steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus.
Seimo nario įgaliojimai
* Seimo nariu gali būti išrinktas Lietuvos Respublikos pilietis, ne jaunesnis kaip 25 metų amžiaus, o visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai;
* Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse;
* Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą;
* Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru;
* Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto;
* Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą;
* Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas;
* Seimo narys turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams. Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka;
* Sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui;
* Seimo nario asmuo neliečiamas;
* Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė;
* Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.
Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
* pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas;
* jis miršta;
* atsistatydina;
* teismas pripažįsta jį neveiksniu;
* Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;
* rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas;
* pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis;
* netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.
Pirmalaikiai Seimo rinkimai
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas:
* jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;
* Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu:
* iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai;
* po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.
Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.
Pirmalaikų Seimo rinkimų metu naujai išrinktas Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus.
Tokiu atveju Respublikos Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, iš karto įregistruojamas kandidatu.
Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Respublikos Prezidentas laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkimų praėjo daugiau kaip treji metai jo pirmosios kadencijos laiko.
Jeigu praėjo mažiau negu treji metai jo pirmosios kadencijos laiko – Respublikos Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrąja kadencija.
Jeigu tokie pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali būti išrinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui.
Įstatymų priėmimas Seime
* Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei;
* Taip pat įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai – 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti;
* Įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros;
* Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje;
* Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma;
* Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas;
* Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos gali būti priimamos ir referendumu;
* Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena;
* Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas. Šie aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiais aktais nenustatoma kita įsigaliojimo tvarka.
* Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti;
* Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto įstatymo Respublikos Prezidentas negrąžina ir nepasirašo, toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas;
* Referendumu priimtą įstatymą ar kitą aktą ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas;
* Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas;
* Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą Seimas gali iš naujo svarstyti ir priimti;
* Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip 1/2, o už konstitucinį įstatymą ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių;
* Tokius įstatymus Respublikos Prezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti.
Seimo kadencijos
* Steigiamasis Seimas (1920-1922 m.)
* Pirmasis Seimas (1922-1923 m.)
* Antrasis Seimas (1923-1926 m.)
* Trečiasis Seimas (1926-1927 m.)
* Ketvirtasis Seimas (1936-1940 m.)
* Liaudies Seimas (1940 m.)
* Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas (1990-1992 m.)
* 1992-1996 m. Seimas
* 1996-2000 m. Seimas
* 2000-2004 m. Seimas
* 2004-2008 m. Seimas
* 2008-2012 m. Seimas
wikipedia.org