Kultūros ministerijoje aptarti galimi alternatyvūs finansavimo šaltiniai Lietuvos sentikių bažnyčios kultūros paveldui išsaugoti

pagal | 2010-01-13

Lietuvos sentikių bažnyčia 2010 m. mini sentikystės įsitvirtinimo Lietuvoje 300 metų jubiliejų. Šia proga sentikių bendruomenė nusprendė atkreipti Lietuvos vyriausybės dėmesį į šalyje esantį sentikių kultūros paveldą: XVII – XIX amžiaus cerkves, unikalias ikonas, senąsias jų knygas ir kt. ir į šių vertybių blogą būklę. Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos pirmininkas kreipėsi į Vyriausybę finansinės paramos sentikių kultūros paveldo atgaivinimui. Š. m. sausio 11 d. Kultūros ministerijoje įvyko tarpinstitucinis pasitarimas, siekiant išspręsti vertingų Lietuvos sentikių bažnytinio paveldo objektų išsaugojimo problemas.

„Šie nekilnojamojo kultūros paveldo objektai yra neabejotinai unikali mūsų šalies kultūros paveldo dalis, todėl kartu su Kultūros paveldo departamentu ir buvo nuspręsta organizuoti susitikimą su Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos, savivaldybių ir kitų suinteresuotų institucijų atstovais, kad galėtume drauge paieškoti kitų negu tik valstybės biudžetas finansavimo šaltinių minėtų objektų atgaivinimui ir tvarkybai“, – teigė Irma Grigaitienė, Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja.

Pasitarimo metu buvo apžvelgta dabartinė Lietuvos sentikių cerkvių būklė, prioritetą teikiant medinėms cerkvėms, kaip ypač vertingoms, bet tuo pačiu ir itin greitai nykstančioms. Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Irena Šimėnienė pristatė susitikimo dalyviams galimos paramos per jų ministeriją ir įstaigas šaltinių specifiką ir galimybes, tokias kaip – ES Struktūrinių fondų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslas ir jį įgyvendinančios programos: bendradarbiavimo per sieną, tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir tarpregioninio bendradarbiavimo. Specialistė pasiūlė Lietuvos sentikiams susirasti partnerius Baltarusijoje ar Latvijoje ir pabandyti kartu teikti paraišką cerkvių išorės tvarkymui, nes jos yra sudėtinė dalis tam tikros teritorijos, kraštovaizdžio, t.y. – viešosios erdvės, kurios sutvarkymui Europos Sąjunga skiria paramą.
„Lietuvos sentikių bendruomenėms iš savo pusės rekomenduotume LEADER programą, kuri yra skirta kaimo plėtrai ir gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinimui, skatinant vietos iniciatyvas ir įvairių kaimo plėtros dalyvių partnerystę“ – patarė Ilona Sadovskaitė, Žemės ūkio ministerijos Alternatyviosios veiklos priemonių koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė. Ji išsamiai apžvelgė esminius šios programos tikslus, jos specifiką bei finansavimo aspektus, atsakė į užduotus klausimus.

Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė, informavo, kad yra galimybė dalinai finansuoti reprezentacinių-informacinių leidinių apie Lietuvos sentikių kultūros paveldą leidybą bei skirti pilną finansavimą į Kultūros vertybių registrą įrašytų ikonų tyrimo, konservavimo, restauravimo ir apsaugos priemonių įrengimo darbams, reikalingiems šioms kilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti. Taip pat Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos pirmininkui Grigorijui Bojarovui rekomendavo atlikti sentikių cerkvių, kurioms reikalinga skubiausia pagalba, fizinės būklės įvertinimą ir nustatyti šių objektų vertingąsias savybes.
Rokiškio, Trakų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Jonavos savivaldybių atstovai su susirinkusiais dalinosi įvairiapuse patirtimi ir rekomendacijomis šioje srityje. Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba išreiškė padėką ir džiaugėsi, kad yra visapusiškos paramos ir galimybių rasti finansavimą senųjų cerkvių ir dalies jų inventoriaus sutvarkymui ir atgaivinimui.

„Šiuo susitikimu taip pat norime paskatinti ne tik religines, bet ir vietos bendruomenes stengtis bendradarbiauti su vietos valdžia – seniūnijomis, savivaldybių administracijomis, siekiant ir stengiantis išsaugoti savo aplinkos kultūros paveldo vertybes. Vietos valdžia turėtų padėti bendruomenėms ir stengtis kartu ieškoti įvairių kelių trūkstamų lėšų gavimui. Unikalios kultūros paveldo vertybės gali būti išsaugotos tik jeigu jos rūpi vietos bendruomenei ir vietos valdžiai, o ne valdininkų iš sostinės nurodymu. Vietos bendruomenių iniciatyvos skatinimą labai remia Europos Sąjunga. Tai stengėmės išaiškinti ir mūsų svečiams.“ – pridūrė Irma Grigaitienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *