Ridikėlius galima auginti ištisus metus, tačiau labiausiai ši daržovė laukiama ankstyvą pavasarį, kuomet organizmas reikalauja iš šviežių daržovių gaunamų vitaminų. Nors istorikai teigia, kad ridikėliai kilę iš šiltųjų kraštų – Egipto ir Kinijos, o Europoje papilto per Graikiją, šių augalų mūsų atšiaurus klimatas visiškai negąsdina. Jie atsparūs šalčiams ir, kas džiugina labiausiai, labai sparčiai auga.
Mūsų tautiečiai labiausiai mėgsta ir vertina ankstyvąsias veisles, kurios derlių subrandina per 18-25 dienas. Vidutinio ankstyvumo veislių derlius užauga per 35-40 dienų po išdygimo. Dėl šių priežasčių, ankstyvieji ridikėliai labiau tinka pavasariniam sėjimui, o ilgiau augančius geriau sėti rudeniniam derliui.
Reikėtų įsidėmėti, kad šiltnamiuose auginamiems ridikėliams sukuriamos palankesnės mikroklimato sąlygos. Šiltnamiuose jie ne tik anksčiau užauga, bet ir išaugina geresnės kokybės derlių.
Ridikėliai reiklūs šviesai, todėl, pasėjus sausio mėnesį, kol dienos dar trumpos, užauga tik per 45-50 dienų, o pasėjus kovo viduryje – per 25-30 dienų. Šildomuose šiltnamiuose ridikėlius galima sėti jau kovo pradžioje, o nešildomuose kovo pabaigoje.
Lauke ridikėlius geriausia sėti nuo balandžio pabaigos, iki birželio pirmosios dekados pabaigos. Per anksti pasėti, jie gali išleisti žiedkočius ir neužauginti šakniavaisių. Norintiems turėti ne vieną ridikėlių derlių, sėti reikėtų kas 10-15 dienų. Galima net ir po birželio 10 dienos. Tačiau, kol užaugs šakniavaisiai – birželio pabaigoje ir liepos pradžioje – jau atsiras kitų daržovių ir jie nebebus tokie paklausūs, kaip gegužės ir birželio mėnesiais. Nebent Jūs ridikėlius tiesiog dievinate ir galite juos krimsti ištisus metus. Visą sezoną ir net vasarą tinka sėti ridikėlius, kurie neišleidžia žiedinio stiebo: Rover, Mondial, Vienna.
Ne taip seniai Lietuvoje paplito ir rytietiški ridikėliai – daikonai, kurie ypatingai mėgstami Taivane, Korėjoje, Japonijoje bei kitose Azijos šalyse. Šie ridikėliai nuo europietiškų skiriasi dydžiu, švelnesniu skoniu ir augimo trukme.