Lyderystė – tai ne tik pareigos, bet ir poveikis aplinkiams žmonėms. Efektyvi lyderystė tiesiogiai formuoja organizacijos atsparumą, inovatyvumą ir darbuotojų įsitraukimą. Bet kaip atskirti ir atsirinkti tikrus lyderius? Atsakymas – lyderystės testas. Panagrinėkime, kodėl lyderystė svarbi labiau nei bet kada anksčiau ir kaip duomenimis pagrįsti įrankiai iš esmės keičia talentų ugdymą.
Kodėl lyderystė lemia verslo sėkmę?
Lyderystė visada buvo organizacinės sėkmės pagrindas. Ir dabar lyderystės vaidmuo yra dar sudėtingesnis. Vykstant spartiems technologiniams pokyčiams (pvz., dirbtinio intelekto integracija) ir darbuotojams teikiant pirmenybę prasmei bei lankstumui, lyderiai turi subalansuoti tris esmines kompetencijas:
- Lankstumą: prisitaikyti prie pokyčių, išlaikant strateginį mąstymą.
- Empatiją: pasitikėjimo kūrimas per emocinį intelektą ir įtraukų sprendimų priėmimą.
- Technologinį išprusimą: gebėjimas naudoti įrankius, tokius kaip dirbtinis intelektas, efektyvumui didinti neprarandant žmogiškojo ryšio.
Įmonės su stipriomis lyderystės programomis pasiekia didesnį pelningumą ir didesnį produktyvumą. Priešingai, prasta lyderystė kasmet kainuoja verslui milijonus dėl prarastos motyvacinės dvasios, inovacijų stokos ir darbuotojų kaitos.
Lyderystė yra daugiau nei intuicija
Praėjo laikai, kai lyderiai buvo paaukštinami vien dėl darbo stažo ar charizmos. Šiuolaikiniai lyderystės testai apjungia psichologiją, elgsenos mokslą ir duomenų analitiką, kad objektyviai įvertintų lydersytės potencialą. Štai kaip jie veikia:
- Vadovo kompetencijos ir kompetencijų žemėlapiai. Tai įrankiai, kurie vertina savybes, pvz., sprendimų priėmimą, atsparumą ir bendradarbiavimą stresinėse situacijose.
- Scenarijais pagrįstos simuliacijos. Specialios platformos imituoja realaus pasaulio iššūkius (pvz., krizių valdymą, komandos konfliktus), kad stebėtų, kaip kandidatai sprendžia problemas.
- 360 laipsnių grįžtamasis ryšys. Renkami atsiliepimai iš kolegų, pavaldinių ir vadovų, siekiant nustatyti akląsias zonas ir stiprybes.
4 būdai, kaip lyderystės testai keičia talentų ugdymą
Atskleidžia paslėptą potencialą
Tradiciniai veiklos vertinimai dažnai neidentifikuoja galimo darbuotojų potencialo. Ir dažniausiai toks potencialas nėra plika akimi matomas, nes darbuotojas nesireiškia daug ir garsiai, nesikiša į situacijas, kuriose jaučiasi nepageidaujamas ir pan. Tuo tarpu lyderystės testas ir asmenybės testas atskleidžia įgimtas stiprybes – pavyzdžiui, gebėjimą prisitaikyti ar strateginį mąstymą – kurios nėra akivaizdžios kasdienėse pareigose.
Mažina šališkumą kylant karjeros laiptais
Subjektyvūs paaukštinimai labai dažnai sukelia neteisybės jausmą aplinkiniams kolegoms. Todėl struktūrizuoti lyderystės vertinimo įrankiai sutelkia dėmesį į pamatuojamus įgūdžius (pvz., konfliktų sprendimas, streso valdymas, emocinis atsparumas), tokiu būdu užtikrindami sąžiningumą.
Individualiai pritaikomi ugdymo planai
Bendri mokymai retai veikia, nes jie būna apie viską ir iš jų kiekvienas darbuotojas labai nedaug įsisavina. Visiškai kitaip veikia individualizuoti mokymai, kuriuose dėmesys telkiamas į vieną sritį, kurią reikia tobulinti. Kai auginate talentus ir lyderius organanizacijos viduje ir atliktus lyderystės testą matote darbuotojo lydersytės potencialas, tačiau jam trūksta viešo kalbėjimo ar komunikacijos įgūdžių, tuomet mokymai skirti lavinti komunikacijos įgūdžius yra labai prasmingi.
Lyderių augininimas organizacijos viduje
Kiekvienas darbuotojas, kuris jaučiasi teisingai vertinamas, žymiai labiau įsitraukia į organizacijos veiklą ir yra lojalesni. Būtent tokius lyderius jūs norite turėti savo organizacijose. Kai sudaromas karjeros planas ir palaipsniui žengiama į priekį, pasitikrinant reikiamus įgūdžius, darbuotojų motyvacija yra ženkliai didesnė. Taigi net ir netikėtai buvusiam lyderiui išėjus iš organizacijos, į jo vietą galėsite paskirti organizacijos viduje dirbantį žmogų, kuris jaus didelę atsakomybę ir norą užimti šias pareigas, nes juo pasitikima ir jis gavo reikiamą ugdymą bei palaikymą.
Lyderystė nėra sėkmė
Daugelis esame girdėję, jog lyderiais negimstama, jais tampama. Ir tai yra tiesa, tai yra ilgo nuoseklaus darbo rezultatas. Žinant savo stiprybes ir silpnybes ir pastarąsias tobulinant, ugdant reikiamas savybes, galiausiai atsidursite ten, kur norite būti. Ir pastaraisiais popandeminiais metais yapč didelis dėmesys yra skiriamas emociniam intelektui ir emociniam atsparumui, gebėjimui įgalinti žmones daryti tai, ką jie moka daryti geriausiai. Visa tai yra minkštosios savybės, kurios vaidina vis didesnį vaidmenį lyderystėje ir organizacijų valdyme. Ir lyderystės ateitis – ne tobulų kandidatų paieška. Tai tinkamų įrankių naudojimas jiems formuoti.