Nepaisant ekonominio sunkmečio, Lietuva kai kuriems trečiųjų pasaulio šalių piliečiams vis dar yra patraukli prieglobsčio teikėja, nelegalūs imigrantai per mūsų šalį taip pat tikisi patekti į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes. „Praėjusiais metais į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrą buvo pristatyta 320 užsieniečių, iš kurių 218 buvo nelegalūs imigrantai. Į kilmės šalis buvo grąžinti 139 užsieniečiai, – sako vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius. – Tam buvo panaudota daugiau nei 125,6 tūkst. litų iš Europos grąžinimo fondo 2008 m. metinės programos, kurios tikslas – remti valstybių narių pastangas gerinti grąžinimo valdymą ir skatinti bendrus jų veiksmus“. Pasak viceministro S. Liutkevičiaus, šie, geresnio gyvenimo ieškantys žmonės, Lietuvai yra gana sunki našta ir be ES finansinės paramos Lietuvai būtų sunku juos grąžinti į kilmės šalis. Todėl labai svarbu, kad galime naudotis Europos grąžinimo fondo (EGF) lėšomis.
Kaip teigia Užsieniečių registracijos centro (URC) vadas Robertas Petraitis, brangiausiai kainavo Nigerijos piliečio ir jo mažamečio sūnaus kelionė namo – jai išleista apie 11 tūkst. litų, iš kurių lėktuvo bilietas iki Lagos kainavo 5 438 litus, kitos lėšos buvo skirtos dviejų lydinčių centro darbuotojų skrydžiams į Amsterdamą ir atgal bei viešbučio išlaidoms apmokėti. Nelegalų imigrantą grąžinant į Kongą už lėktuvo bilietą buvo sumokėti 8 623 litai neskaičiuojant 2 centro darbuotojų palydos iki Rygos oro uosto. Centro darbuotojai grąžinamus piliečius lydi tik iki tranzitinio oro uosto, tačiau URC vado R. Petraičio teigimu, jei jiems tektų lydėti iki pat galutinio kelionės tikslo, grąžinimo kaštai, priklausomai nuo šalies, galėtų siekti 20 tūkst. litų ir daugiau.
2009 metais į URC daugiausiai buvo pristatyta iš Rusijos Federacijos nelegaliai atvykusių piliečių – 81. Iš Gruzijos jų buvo 77, Baltarusijos – 24, Afganistano – 21, Šri Lankos – 17. Daugiausiai nelegalių imigrantų į Lietuvą patenka pėsčiomis per Lietuvos-Baltarusijos valstybinę sieną ir automobiliais per Lietuvos-Latvijos pasienį.
Iki grąžinant į kilmės šalį ar perduodant kitoms ES šalims, centre jie praleidžia vidutiniškai 2 mėnesius. Bendrais paskaičiavimais, valstybės biudžetui vieno žmogaus išlaikymas per šį laikotarpį kainuoja apie 3,5 tūkst. Lt. „Esame suinteresuoti kuo greičiau juos grąžinti į kilmės šalį pasitelkdami EGF paramą, – teigia R. Petraitis. – Be to, visiems nelegaliai į šalį patekusiems asmenims teikiame informaciją apie savanoriško grįžimo galimybes, teikiančias daugiau naudos nei priverstinis grąžinimas“.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) administruojamo EGF teikiama parama taip pat naudojasi Migracijos departamentas prie VRM ir viešąjį konkursą laimėjęs Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras. 2010 metais bus baigiama įgyvendinti 2008 m. metinė EGF programa ir pradedama įgyvendinti 2009 m. metinė EGF programa, kurių įgyvendinimo metu planuojamas savanoriško grąžinimo organizavimo skatinimas – įvairios informacijos, socialinės, psichologinės bei materialinės pagalbos teikimui užsieniečiams, norintiems savanoriškai grįžti į kilmės šalį. Siekiant išvengti pakartotinės nelegalios migracijos, numatoma vykdyti ir į kilmės šalį grįžusių migrantų reintegracijos programas – sudaryti individualius reintegracijos planus, teikti konsultacijas, padėti įsidarbinti, finansuoti kvalifikacinius kursus, padengti pragyvenimo ar smulkaus verslo kūrimo išlaidas.
Iš EGF 2009 m. metinės programos, įgyvendinamos 2010 metais, per 378 tūkst. litų numatyta skirti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM toliau tobulinti asmens tapatybės nustatymo procedūras: už šias lėšas bus išsinuomota pirštų atspaudų nuėmimo technika, skirta užsieniečio tapatybei nustatyti, jei šis neturi tapatybę patvirtinančių dokumentų, bus apmokamos vertėjų ir teisininkų paslaugos. Taip pat numatyta skirti lėšų Migracijos departamentui prie VRM Užsieniečių registro tobulinimui. Dalis 2009 m. programos lėšų bus skiriama darbuotojams mokyti bei ES šalių narių bendradarbiavimui plėtoti. Iš viso EGF 2009 m. programai numatoma skirti 721 930,91 eurų, iš kurių 75 procentai yra Europos Bendrijos lėšos.