Šiandien buvo pristatytas praėjusių metų Lietuvos visuomenės bei atskirai Lietuvos mokytojų pilietinės galios vertinimas. Pasak Pilietinės visuomenės instituto ekspertų, Pilietinės galios indekso tyrimo metodikos kūrėjų dr. Rūtos Žiliukaitės, dr. Ainės Ramonaitės ir dr. Mindaugo Degučio, lyginant su pernai metais pilietinis aktyvumas smarkiai išaugęs. Tam, tikėtina, įtakos turėjo itin aktyvus visuomenės dalyvavimas akcijoje „Darom‘09“.
Pristatome pagrindinius Pilietinės galios indekso tyrimo teiginius:
Tyrimo metu paaiškėjo, kad tik 30 proc. apklaustųjų nedalyvavo nei vienoje pilietinėje akcijoje 2009 metais. Dažniausiai tai žemesnio išsilavinimo, jauni, iš kaimo vietovių kilę, turinys mažesnes nei vidutinės pajamas asmenys.
Atsirado palankesnė nuomonė apie pilietiškai aktyvų žmogų – jis rečiau laikomas keistuoliu. Kita vertus, žmonės vis dar tiki, kad pilietinis aktyvumas gali sąlygoti darbo praradimą ir kitokią riziką.
Kaip ir seniau, išlieka tendencija, kad aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų, didmiesčio gyventojai yra pilietiškai aktyvesni.
Mokytojų pilietinis aktyvmas – tik 3 proc. Jie dažniausiai nedalyvauja jokiose pilietinėse veiklose.
Pilietinės galios indeksas 2009 m. kilo. Praėjusiais metais jis siekė 35 taškus iš 100 galimų, o užpernai tik 33,2 iš 100 galimų.
Pilietiškai aktyvūs asmenys vis dar jaučia neigiamą visuomenės nuomonę dėl savo aktyvios veiklos.
15-19 metų jaunimas išsiskiria dideliu potencialu, bet jiems būdingas mažesnis domėjimasis politikos aktualijomis. Per metus niekas šioje situacijoje nepasikeitė.
Pagal originalią metodiką nuo 2007 m. skaičiuojamas Lietuvos pilietinės galios indeksas suteikia galimybę pagrįstai diskutuoti apie Lietuvos pilietinės visuomenės būklę bei jos kaitą. Pilietinės galios indekso tyrimą 2009 m. parėmė LR Švietimo ir mokslo ministerijos Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa.
LiJOT informacija