Įsibėgėja NATO gynybos planavimo reforma, kuri ilgalaikėje perspektyvoje padės Aljansui sukurti geriau pasirengusias, gebančias vykdyti plataus spektro užduotis pajėgas.
Kartu planuoti pajėgas, reikalingas Aljanso gynybai nuo galimos agresijos, NATO šalys pradėjo šaltojo karo metais. Šalys sutardavo, kokias užduotis ateityje turėtų vykdyti Aljanso pajėgos, ir pagal kiekvieno sąjungininko galimybes pasidalydavo pajėgumų sukūrimo naštą. Taip buvo sukurtas kolektyvinis gynybos planavimo procesas.
NATO gynybos planavimo procesas yra išskaidytas į kelias planavimo sritis: ginkluotės, konsultavimo, vadovavimo ir kontrolės, civilinių ekstremalių situacijų, pajėgų, logistikos, resursų ir branduolinio planavimo. Taip pat yra išskirti atskiri oro gynybos, oro transporto, tyrimų ir technologijų, žvalgybos, karinės medicinos, standartizacijos elementai, turintys atskirus planavimo procesus.
Iki šiol už kiekvieną planavimo sritį buvo atsakinga skirtinga NATO institucija, kuri naudojo savas planavimo procedūras. Toks išskaidytas planavimas negalėjo užtikrinti nuoseklaus, suderinto gynybos planavimo, būtino vieningai planuoti ir kurti Aljanso gynybai ir tarptautinėms operacijoms reikalingus pajėgumus. 2009 m. sąjungininkai sutarė peržiūrėti esamą planavimo procesą, siekdami sujungti atskiras planavimo sritis, sukurti bendrą planavimo sistemą ir taip padidinti jos efektyvumą.
Didžioji dalis pakeitimų daugiau turės įtakos NATO gynybos planuotojams, tačiau atskiri elementai taip pat paveiks valstybes nares. Naujame procese gerokai svarbesnis vaidmuo bus skiriamas civiliniams pajėgumams, kurių kūrime dalyvaus ne tik Krašto apsaugos ministerijos, bet ir kitos valstybinės institucijos, pavyzdžiui, Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijos. Taigi bus būtina glaudžiau bendradarbiauti tarp skirtingų institucijų, norint užtikrinti laiku atliktą, tęstinį planavimo procesą. Lietuvos gynybos planavimo procesas turės būti adaptuotas atsižvelgiant į naujas NATO planavimo proceso realijas, tai leis Lietuvai geriau nustatyti prioritetus pajėgumams, prognozuoti būsimus technikos, įrangos ir ginkluotės įsigijimus efektyviau panaudojant turimus resursus.
Naujasis gynybos planavimo procesas ne tik sustiprins NATO, bet ir padės visoms valstybėms narėms įsisąmoninti, kad užtikrinant valstybės saugumą ir gynybą turi dalyvauti ne tik Gynybos ministerija ir kariuomenė, bet ir kitos valstybinės institucijos ir organizacijos.