„Praėjusiais metais įvyko labai svarbus lūžis, kuriant alternatyvias prekybos žemės ūkio ir maisto produktais vietas – pradėjo veikti mobilieji ūkininkų turgeliai, vis labiau įsitvirtino tiesioginė prekyba iš ūkių, ūkininkai ėmė prekiauti turguose, įkūrė pirmąsias savo krautuvėles, mezgasi internetinė prekyba. Šiandien matome, kad galime nuveikti dar daugiau, gilindami kooperaciją ir trumpindami įprastą produkcijos kelią nuo lauko iki stalo“, – vasario 4 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko Edmundo Pupinio, žemdirbių savivaldos organizacijų, kooperatyvų atstovų, Žemės ūkio ministerijos atsakingų pareigūnų susitikime su Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos (Lietkoopsąjunga – LVKS) vadovais kalbėjo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Vienas iš prioritetų – rinkų paieška
Susitikimui vadovavęs žemės ūkio ministras K.Starkevičius pastebėjo, kad iki šiol ūkininkų ir Lietkoopsąjungos bendradarbiavimui dėmesio veik nebuvo skiriama, į LVKS prekybos tinklus patenka mažai šalies ūkininkų produkcijos, taigi atsiveria dar viena galimybių niša. „Vienas iš ministerijos veiklos prioritetų – rinkų bei naujų prekybos būdų ir formų paieška, todėl šis mūsų susitikimas ir jo rezultatai labai svarbūs mums visiems“, – akcentavo ministras.
Seimo KRK pirmininkas E.Pupinis džiaugėsi, kad ūkininkai jau gali rinktis, kur ir kaip jiems prekiauti, tačiau, pasak jo, problemų vis dar yra. „Tiesioginė prekyba – gerai, tačiau tai neturėtų būti vienintelė sistema. Kiekvieną ūkininką padaryti prekybininku sudėtinga, nes jis neturi tam laiko, jam reikia įvairesnių galimybių. Būtų gerai, kad kažkas jo užaugintą produkciją galėtų nupirkti. Lietkoopsąjunga rajonuose turi nemažų pajėgumų, tad paskatinus ūkininkų ir LVKS bendradarbiavimą, gilesnę jų tarpusavio kooperaciją galbūt pasisektų sukurti prekybos lietuviškais maisto produktais sistemą, kad žmonės aiškiai žinotų, kur jų gali nusipirkti. Ypač tai aktualu būtų didmiesčiuose“, – kalbėjo KRK pirmininkas.
Vartotojų kooperacija – visos šalies prekybos tinklas
Lietkoopsąjungos valdybos pirmininkas Robertas Miliauskas informavo, kad vartotojų kooperaciją dabar sudaro 42 kooperatyvai, veikiantys beveik visuose šalies rajonuose. LVKS turi 587 parduotuves, iš jų – daugiau kaip 400 – parduoda maisto, kitos – pramonines prekes. „Mes prekiaujame žemės ūkio ir maisto produktais, apyvarta praėjusiais metais siekė per 0,5 mlrd. Lt. Anykščiuose, Ignalinoje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Utenoje ir kitur turime nenaudojamų sandėlių, šaldytuvų, kur galima sandėliuoti apie 4,5 tūkst. t įvairios žemės ūkio produkcijos. Jeigu žemdirbiai tuo susidomėtų, jau nuo šio rudens jie galėtų už prieinamą kainą nuomotis ir sandėliuoti savo produkciją“, – kalbėjo R.Miliauskas.
Lietkoopsąjunga taip pat valdo 13 turgaviečių Alytuje, Ignalinoje, Jurbarke, Kėdainiuose, Kelmėje, Marijampolėje, Šakiuose, Utenoje. Turgavietėse prekiaujama augaline žemės ūkio produkcija, mėsa ir pan. „Taigi mūsų tinkle galima rinktis, kur tiekti produktą – į turgavietę ar į parduotuvę. Mes galime dirbti ir su stambiais, ir su smulkiais ūkininkais. Turime prekybos tinklą visoje Lietuvoje, ilgametės patirties, patyrusių žmonių, išplėtotą infrastruktūrą. Kiekvienas ūkininkas galėtų tiekti savo produkciją vienam ar keliems kooperatyvams, naudotis tomis saugyklomis. Mes galime priimti sufasuotą produkciją, bet galime tai padaryti ir patys galime ją ir išvežioti“, – bendradarbiavimo su Lietkoopsąjunga privalumus vardijo valdybos pirmininkas.
R.Miliauskas priminė, kad sovietmečiu vartotojų kooperacija labiausiai buvo stumiama iš didžiųjų miestų, tad ir iki šiol LVKS nėra juose įsitvirtinusi, tačiau, reikalui esant, galėtų nesunkiai tai padaryti. Pasak valdybos pirmininko, tam reikėtų bendrų projektų, nemažų investicijų, gali prireikti ES struktūrinių fondų paramos, nes parduotuvėms įrengti reikia šaldymo, kondicionavimo ir kitokios įrangos. „Esame suinteresuoti plėsti lietuviškos produkcijos pardavimą, palaikyti pastovius ryšius su gamintojais, tam turime palankias sąlygas, todėl tikimės, kad užmegsime su žemdirbiais glaudesnius abiem pusėms naudingus ryšius“, – neabejojo R.Miliauskas.
Susitikimas – pačiu laiku
Lietuvos daržovių asociacijos, jungiančios 60 narių, valdybos pirmininkas Algimantas Morkūnas, dėkodamas už labai naudingą susitikimą, sakėsi esąs nustebęs, kad Lietuvoje esama tuščių šaldytuvų ir sandėlių, kai tuo tarpu daržovių augintojams, nežiūrint, ar jie smulkūs, vidutiniai, ar stambūs, jų nepaprastai reikia.
Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius pažymėjo, kad bendras darbas su Lietkoopsąjunga būtų vienas iš jų prioritetų. „Mes siekiame kuo labiau įvairinti prekybos vietas ir formas. Ūkininkams tai būtų didelė paskata ir dar viena jų produkcijos realizacijos alternatyva. Norėtume išsiaiškinti, kur tie tušti sandėliai, nes didžiausias mūsų poreikis jų turėti yra Vilniuje ir Kaune“, – kalbėjo M.Maciulevičius. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad būtų labai svarbu, jog bendroje Lietkoopsąjungos prekyboje ūkininkų prekės būtų matomos ir išskiriamos iš įprastinių prekių, kad pirkėjas aiškiai žinotų, kad jis perka šviežią, natūralų produktą. M.Maciulevičiaus manymu, ūkininkams turėtų būti labai patogu pasinaudoti rajonų, o ypač mažų miestelių Lietkoopsąjungos turimais tinklais, nes ten nekiltų jokių problemų atgabenti ką tik užaugintą produktą.
Sutarta artimiausiu metu išsiaiškinti, koks yra pačių ūkininkų poreikis, kiek jiems reikėtų šaldytuvų ir sandėlių talpų. Ūkininkams taip pat svarbu žinoti, kur ir kaip sandėliai ir šaldytuvai yra išsidėstę per visą Lietuvą. Taigi kai šios detalės bus aiškios, tuomet jau bus modeliuojama, kaip spręsti kitus klausimus – produkcijos tiekimo, saugojimo, transportavimo, pardavimo.
Esminis susitikimo rezultatas – visų dalyvių sutarimas, kad bendradarbiauti įvairiais būdais yra labai svarbu, tačiau siektinas modelis – steigti specialias parduotuves, kur būtų prekiaujama tik Lietuvos ūkininkų užauginta produkcija su specialiu atpažinimo ženklu, galbūt ir ūkininko pavarde, o svarbiausias produkto išskirtinumas – pelnytas vartotojo pasitikėjimas dėl geros kokybės, šviežumo, natūralumo.
Žemės ūkio ministras K.Starkevičius pažymėjo, kad gilesnei abipusei ūkininkų bei vartotojų kooperacijai, ryšiams tarp miesto ir kaimo stiprinti galima pasinaudoti ir ES parama, teikiama Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėms.
Žemės ūkio ministerijos informacija