Savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai į AB „Akmenės cementas“ gali pristatyti padangas, kurių skersmuo ne didesnis kaip 118 cm ir plotis ne didesnis kaip 39 cm. Didesnes padangas įmonė priima už mokestį.

Lietuvoje yra tik kelios įmonės, kurios perdirba naudotas padangas. Viena iš jų – AB “Akmenės cementas”, kuris jau keleri metai, pagal sutartį su Aplinkos ministerija, nemokamai surenka iš savivaldybių padangų atliekas ir jas panaudoja kaip alternatyvųjį kurą. Transporto išlaidas dengia savivaldybės.

Aplinkos ministerijos informacija

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius priminė, kad problemos dėl atliekų tvarkymo Vilniaus mieste buvo įvardintos jau seniai. Vyriausybės užduotys strateginiame atliekų tvarkymo plane buvo nustatytos 2002 metais, ir savivaldybėms duoti tam tikri kriterijai, kuriuos jos turi pasiekti ir įgyvendinti, kad gyventojams būtų suteikta prieinama vieša komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.

Po visų pasitarimų buvo pereita į kitą administracinį lygį, kurio metu buvo surašyti privalomieji nurodymai. Tikėtasi, kad jie labiau įpareigos savivaldybę pajudėti ta linkme. Deja, tenka konstatuoti, apgailestavo R.Masilevičius, kad šiemet sausio 7 d. kartu su savivaldybės atstovais patikrinus, kaip vykdomi praėjusių metų liepą surašyti privalomieji nurodymai, du pagrindiniai jų liko neįvykdyti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija neužtikrino, kad sostinėje būtų įrengta 11 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, kiekviena 50-čiai tūkst. gyventojų. Šiuo metu daugiau nei pusei milijono vilniečių skirta tik viena aikštelė Gariūnuose. Taip pat savivaldybės administracija neužtikrino, kad miesto gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose būtų įrengta ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę.

Su didelių gabaritų atliekų saugojimo ir surinkimo aikštelių trūkumu buvo susidūręs dažnas miestų gyventojas. Seni baldai, statybos ir griovimo atliekos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos, pavojingos buitinės atliekos, antrinės žaliavos, biologiškai skaidžios atliekos, seni dažai ir chemikalai keldavo rūpesčių ne tik šių atliekų šeimininkams, bet ir aplinkiniams. Dažnai visa tai atsidurdavo prie buitinių šiukšlių konteinerių arba prie kaimynų tvorų, pamiškėse ir paupių krūmuose.

Nors pastaruoju metu reikalai pajudėjo į gerąją pusę – yra sudaryta schema, kur numatyta įrengti stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, tačiau tai nėra darbinis dokumentas, o greičiau “ketinimų protokolas”. R.Masilevičius pasigedo aiškios vizijos, kada šis planas bus realizuotas. Dar viena susirūpinimą kelianti problema – savivaldybės požiūris į aplinkosauginius reikalavimus: strateginių uždavinių ir sprendimų įgyvendinimas bei atsakomybė savivaldybėje pavedama mažiausiai įgaliojimų turinčiam skyriaus eiliniam specialistui, – teigė departamento vadovas R.Masilevičius.

Kartu su vicemeru atvykusi Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė paaiškino, kad didžiausia problema yra ta, jog Vilniuje nėra laisvos žemės. Kad būtų įrengta Europos Sąjungos reikalavimus atitinkanti atliekų saugojimo aikštelė, reikalingi nemaži žemės plotai. Juos gali tekti nuomotis. Tačiau miestelėnams vežti į miesto pakraščius stambiagabarites atliekas yra neparanku. Jie mieliau atsikratys “balasto” prie šalia namų esančio šiukšlių konteinerio ar artimiausiame miškelyje.

Prieš pusmetį buvo nuspręsta ieškoti galimybių įrengti saugyklas savivaldybės įmonių teritorijose. Buvo apklausti penkių įmonių vadovai, ir gauti neigiami atsakymai.

Diskusijos metu buvo prieita nuomonės, kad situaciją pakeis būsimieji konkursai, kuriuos savivaldybė skelbs po to, kai liepos viduryje bus panaikintos apskričių administracijos, su kuriomis iki šiol reikėdavo derinti visus su teritorijomis susijusius klausimus.

Vilniaus mero pavaduotojas Romas Adomavičius reziumavo, kad padedant Aplinkos ministerijai, artimiausiu metu bus parengtas priemonių planas atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti, kuris bus pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos politikams. Priėmus sprendimą, bus daromi konkretūs žingsniai aikštelių įrengimui.

Pasitarimo dalyviai sutarė po kelių mėnesių rengti pasitarimą ir toliau spręsti aktualias Vilniaus miesto atliekų tvarkymo problemas.

A. Zarembos teigimu, savivaldybės, žemės ūkio ir kitos bendrovės jaučia didelį tokių paslaugų poreikį.

Viceministras A. Spruogis patikino, kad Aplinkos ministerija sveikina bet kokias privačias iniciatyvas atliekų tvarkymo srityje, visokeriopai remia veiklas, nukreiptas į valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano užduočių vykdymą.

Anot ministerijos Atliekų tvarkymo paslaugų skyriaus vedėjos Ramintos Radavičienės, padangų problema egzistuoja nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Kasmet pavasarinių talkų metu iš pamiškių ir atokesnių vietų surenkami kalnai senų padangų. Nemažai jų sukaupia įvairios įmonės.

R. Radavičienės žodžiais, rodos, pajėgumai tvarkyti padangas yra, surinkimo paslaugą savivaldybės organizuoja. Kita vertus, padangos yra transporto priemonių eksploatavimo atliekos, kurios pagal savo pobūdį nepriskirtinos komunalinėms atliekoms.

R. Radavičienės teigimu, senų padangų surinkimo galimybės šiuo metu yra kelios. Juridiniai asmenys turi samdyti pagal sutartį įmonę, kuri jas išvežtų. Gyventojai gali nemokamai pristatyti padangas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Automobilių servisai turi pareigą priimti iš atvažiavusių klientų padangas, bet neprivalo to daryti už dyką.

Atsižvelgiant į tai, kad padangos – apmokestinamieji gaminiai, kurių atliekų tvarkymo kaštus pagal principą „teršėjas moka“ turi padengti padangas į vidaus rinką tiekiantys gamintojai ir importuotojai, šiuo metu yra derinamas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas, kad padangų platintojai būtų priversti priimti jas iš pirkėjų nemokamai, tokį pat kiekį ir tokios pat rūšies, kokį ir pardavė. Pastarieji turėtų pareigą priimtas padangų atliekas perduoti atliekų tvarkytojui.

Lietuvoje yra tik kelios įmonės, kurios perdirba naudotas padangas. Viena iš jų – AB “Akmenės cementas”, kuri jau keleri metai, pagal sutartį su Aplinkos ministerija, nemokamai surenka iš savivaldybių padangų atliekas ir jas panaudoja kaip alternatyvųjį kurą. Transporto išlaidas dengia savivaldybės.

Tačiau stambių gabaritų padangų utilizavimo problema išlieka, nes joms smulkinti reikalinga speciali įranga, kurios neturi atliekų tvarkytojai. Dabar tokią įrangą, pasak A. Zarembos, “Akmenės cementas” turi galimybę išsinuomoti. Tuomet bendrovė galėtų perdirbti visas šalyje susikaupiančias stambių gabaritų padangas.

Planuojama, jog dėl stambiagabaričių padangų utilizavimo bus skelbiamas konkursas. A. Spruogio žodžiais, šiame sektoriuje Aplinkos ministerija mato problemą ir prireikus yra nusiteikusi paremti šių atliekų, kurių tvarkymas yra problematiškas, perdirbėjus, kol gamintojo atsakomybė tvarkant šį atliekų srautą neveikia kaip turėtų.

Pirmą kartą konkursą stambiagabaričių padangų, sukauptų savivaldybėse, tvarkymui Aplinkos ministerija skelbė 2007 metais. Tačiau, tiekėjui neatitikus minimalių kvalifikacinių reikalavimų, pasiūlymas atmestas. Pakartotinai konkursas buvo skelbtas tais pačiais metais, tačiau tuomet negautas nė vienas pasiūlymas.

Trečią kartą pasiūlymus pateikė dvi bendrovės, bet siūlytos kainos, nors ir neviršijo sąmatoje skirtų lėšų, buvo nepagrįstai didelės ir ministerijai nepriimtinos. Todėl pateikti pasiūlymai buvo dar kartą atmesti.