Lietuvos gyventojai – asmenys, kurių gyvenamoji vieta yra Lietuvos valstybės teritorijoje. Nuo LR piliečių gyventojai skiriasi tuo, kad pirmieji turi pilietybę, kartu ir pilietines teises bei pareigas (pavyzdžiui, gali dalyvauti rinkimuose), o antrieji – nebūtinai.
Surašymų duomenis apie Lietuvos gyventojų skaičių:
* 1959 – 2,711 mln.
* 1970 – 3,1 mln.
* 1979 – 3,398 mln.
* 1989 – 3,69 mln.
* 2001 – 3,46 mln.
Kaip teigia Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos istorijoje minimi šie gyventojų surašymai:
* 1528 m. (LDK „žemininkų“ surašymas)
* 1790 m. (pirmasis visų ATR gyventojų sluoksnių surašymas)
* 1897 m. (pirmasis visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas)
* 1923 m. (pirmasis nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyventojų surašymas)
* 1942 m. (okupacinės Vokietijos administracijos vykdytas gyventojų surašymas)
* 1959 m. (TSRS gyventojų surašymas)
* 1970 m. (TSRS gyventojų surašymas)
* 1979 m. (TSRS gyventojų surašymas)
* 1989 m. (TSRS gyventojų surašymas)
* 2001 m. (visuotinis gyventojų surašymas pagal JTO rekomendaciją)
2001 m. surašymo duomenys
LR gyventojų visuotinio surašymo duomenimis, 2001 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikoje gyveno 3 483 972 nuolatiniai gyventojai. Gyventojai – tai nuolatiniai šalies teritorijoje gyvenantys asmenys. Gyventojai skaičiuojami du kartus per metus: sausio ir liepos mėnesio 1 dienai.
Gimstamumas, mirtingumas, gyvenimo trukmė
Gyventojų skaičius nuo 1989 m. iki 2001 m. sumažėjo 190,8 tūkstančio (5%): natūralus prieaugis sudarė 30,7 tūkst. gyventojų (gimė 546,1 tūkst., mirė – 512,4 tūkst.), neigiamas migracijos saldo – 224,5 tūkst. (atvyko 72,2 tūkst., išvyko 296,7 tūkst. gyventojų). Nuo 1989 m. iki 2001 m. Lietuvos gyventojai kiek senstelėjo: 2001 m. vidutinis amžius pasiekė 37 metus, vyrų – 35, moterų – 39 metus (1989 m. atitinkamai 35, 32 ir 37 metai). Vidutinis gyvenimo trukmė – 71,12 metų (moterų – 77,06; vyrų – 65,31). Apie 99,6 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi.
Suminis gimstamumo rodiklis: 1.47 vaikų gimė/moteriai (2008 m.)
Tautinė sudėtis
2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 115 tautybių gyventojai:
* lietuviai sudarė 83,45%,
* lenkai – 6,74%,
* rusai – 6,31%,
* kiti – 3,5%.
Išsilavinimas
2 921 000 asmenų (94,9% visų 10 metų ir vyresnių gyventojų) nurodė, kad turi aukštąjį, aukštesnįjį, vidurinį, pagrindinį ar pradinį išsilavinimą.
Kalba
Didžioji dauguma lietuvių (96,7 %) kaip gimtąją nurodė lietuvių kalbą. Lietuvių kalbą moka 346 tūkst. ne lietuvių tautybės gyventojų, didžiausią jų dalį sudaro lenkai, rusai ir baltarusiai. Rusų kalbą moka 60%, anglų – 17%, lenkų – 9%, vokiečių – 8%, prancūzų – 2% Lietuvos gyventojų. Rusų kalbą moka 64% lietuvių ir 77% lenkų. Anglų kalbą moka 21% miesto ir 9% kaimo gyventojų.
Gyvenimo vieta
Pagal surašymą, 68,5 % žmonių gyveno miestuose.
Tikyba
Pagal religiją 80 % gyventojų – katalikai, 4,07 % – stačiatikiai (pravoslavai), 14,86 % – netikintys.
Istoriniai faktai apie Lietuvos gyventojus
Pasak S. Vaitekūno, XVII a. viduryje Lietuvoje galėjo būti apie 568 000 dūmų, kuriuose gyveno po 7–8 žmones. Tad Lietuvoje tuo metu gyveno apie 4,5 mln. žmonių.
Pagal 1790 m. surašymo išlikusius duomenis vertinama, kad 1790 metais LDK gyveno apie 3,6 mln. žmonių.
Pagal 1897 m. surašymo geografinį sąlyginį priskyrimą „Lietuvai“, buvo laikoma, kad Lietuvoje gyveno 2,5 mln. žmonių. XX a. po karo, 1950 m. gyveno apie 2,573 mln. gyventojų.
wikipedia.org
Atgalinis pranešimas: apieLIETUVA.info – Lietuvos naujienos » Blog Archive » Sacharuko ir Karaliaus apkalta seime