Legionelės sukelia legioneliozę, kuri daliai susirgusiųjų gali baigtis mirtimi. Legionelioze užsikrečiama per kvėpavimo takus įkvepiant legionelėmis užkrėsto vandens aerozolio, kuris susidaro dušuose, sūkurinėse voniose, turkiškose pirtyse, saunose ir kt. Legioneliozę sukeliančios bakterijos aptinkamos įvairios paskirties objektų karšto ir šalto vandens tiekimo sistemose, paprastai vandenyje, kurio temperatūra +20–45 °C, vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo (neapgyvendinti viešbučių kambariai), purvinuose ir kiauruose vamzdžiuose ir cisternų paviršiuose, apnašomis padengtuose bei korozijos apimtuose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra +20-45 °C, jos žūna +66 °C temperatūroje.

Ne kiekvienas su legionelėmis susidūręs asmuo suserga legionelioze. Dažniausiai legionelioze serga žmonės, kurių imuninė sistema yra silpna, vyresnio amžiaus, sergantys lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis asmenys. Sergantysis aplinkiniams yra nepavojingas.

LSAS teigia, jog koreguojant rezidentūros studijų organizavimą, būtina atsižvelgti į tai, jog studentai atsakingai planuoja savo ateitį, baigę studijas dauguma yra sukūrę šeimas. Tačiau valstybė kasmet bent ketvirtadalį baigusių studentų pagal neįvardintus kriterijus siekia įdarbinti ne mažiau nei 3 metams pagal paskyrimą.

„Priverstinis baigusiųjų rezidentų įdarbinimas, manome, gali ne pagerinti situaciją, o net iššaukti dar didesnes problemas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje. Visų pirma yra suvaržoma asmens laisvė rinktis konkurencingą darbo užmokestį ir vietą, kadangi visose ligoninėse yra pakankamai skirtingas tiek infrastruktūros, tiek personalo lygis. Taip pat visiškai nėra aišku, kuo remiantis studentui bus skiriama darbo vieta. Visa tai gali turėti įtakos jauno specialisto tobulėjimui.“ – sako V. Morkūnas.

LSAS pabrėžia, jog siekis pagerinti sveikatos apsaugos lygį regionuose bei sumažinti gydytojų emigraciją turėtų būti parinktas atsisakant ankstesniais laikais taikomų prievolių. Tokiu atveju būsima studento darbo vieta būtų aiškiai apibrėžiama, jam nebūtų atimama teisė rinktis ir pačiam planuoti savo ateitį. Formuojant nuostatų projektą, visų pirma reikia atsisakyti skubotumo ir apsvarstyti kur kas palankesnes studentams priemones: dirbantiems regionuose studentams suteikti galimybę stažuotis kitose įstaigose, didesnius atlyginimus nei centruose bei atsakingą darbo vietą.

Po filmo su vyno taure rankose kviečiame praleisti „Veidrodžio ložės“ vakarą diskutuojant kartu su psichologe Vilma Skibiniauskaite. ir kino kritiku Ramūnu Aušrotu

Apie festivalį:

„Žiemos ekranai“ – prancūziškų filmų festivalis, organizuojamas Prancūzų instituto Lietuvoje. Šiais metais festivalis septintą kartą džiugins Lietuvos žiūrovus išskirtiniais prancūziškais filmais. „Žiemos ekranai“ rodys naujausius prancūziškus filmus – įdomius, geriausiai kritikų įvertintus autorinius šiuolaikinių prancūzų režisierių kūrinius.
Vasario 3-5 dienomis matysite dar 5 puikiai įvertintus prancūzų filmus:

PRISIMINIMAI IŠ VIEŠNAMIO /L‘Apollonide. Souvenirs de la maison close/ Prancūzija, drama, 2011, S, 2:02, režisierius: Bertrand Bonello

ŠVENTĖS DIENA /Jour de f?te/ Prancūzija, komedija, 1949, T, 1:17, režisierius: Jacques‘o Tati

PONO JULO ATOSTOGOS /Les vacances de Monsieur Hulot/ Prancūzija, komedija, 1953, A, 1:28, režisierius: Jacques‘o Tati

PAS DŽINO /Chez Gino/ Prancūzija, komedija, 2010, N-16, 1:40, režisierius: Samuel Benchetrit

OJO /Yoyo/ Prancūzija, komedija,1964, A, 1:32, Režisierius: Pierre‘o Etaixo

Praėjusių metų apdovanojimai sukėlė daug diskusijų, kalbų ir, kaip mano organizatoriai, abejingų nepaliko. Apdovanojimų nominacijos tokios, kad pavyks prisiminti visus svarbiausius ir įsimintiniausius Kolegijos bendruomenės narius ir įvykius, kartu tikimasi, kad jos paskatins su šypsena pažiūrėti ne tik į kitus, bet ir save.
„Praėjusiais metais apdovanojimai galbūt sukėlė šiokią tokią priešpriešą tarp fakultetų, kadangi apdovanojimuose dominavo vieno fakulteto atstovai, tačiau tik patys dėstytojai ir studentai sprendžia, kas laimės kiekvienoje nominacijoje. Labai tikiuosi ir noriu, kad šie apdovanojimai primintų, jog Panevėžio kolegija – vieninga ir stipri bendruomenė, neatsižvelgiant į tai, kuriame fakultete, filiale studijuojame, dirbame“ – teigė D.Šniutė.
Šiemet organizatoriai kviečia rinkti laimėtojus tokiose nominacijose: „Metų frazė“, „Metų dėstytoja (-s)“, „Metų kirvis“, „Mokslo žmogus“, „Metų Kolegijos moteris“, „Metų Kolegijos vyras“, „Metų Kolegijos žmogus“, „Metų atradimas“, „Metų praradimas“, „Metų studentas“, „Metų pažiba“, „Metų siela“, „Metų moksliukas“, „Metų įvykis“, „Titaniko siela“.

Savo siūlymus nominacijoms galėsite teikti dvi savaites, t.y. nuo vasario 1 d. iki vasario 15 d., suskaičiavus daugiausiai kartų paminėtus nominantus, prasidės balsavimas, kiekvienos nominacijos nugalėtojas bus renkamas iš trijų kandidatų. Balsavimas vyks Panevėžio kolegijos studentų atstovybės tinklapyje www.pankosa.lt. Apdovanojimams yra numatyta ir originali vieta, tačiau organizatoriai kol kas nenori atskleisti visų renginio detalių.
„Šiemet netrūko labai skambių frazių studentų atstovybės atžvilgiu, kartais net ir su keiksmažodžiais, tad tiek „Metų frazės“, tiek ir kitos nemažiau įdomios bei originalios nominacijos, tikiu, nepaliks abejingų“ – šypsojosi PankoSA prezidentas Donatas Šniutė.

„Didelis šaltis pirmiausia kelia grėsmę vandentiekio vamzdžiams. Juose esantis vanduo gali sušalti į ledą ir susprogdinti vamzdžius. Atsitikus tokiai nelaimei patiriama nuostolių ne vien dėl sprogusių vamzdžių, bet ir dėl sugadintų vandens skaitiklių, užpiltų pastatų sienų, lubų, sugadintų grindų, kito namų turto“, – įspėja draudimo bendrovės „If“ Lietuvos turto žalų grupės vadovė Giedrė Vitkauskienė.
Specialistės teigimu, vamzdžių užšalimo riziką galima sumažinti, jeigu patalpose bus palaikoma bent 10 laipsnių šilumos siekianti temperatūra. Pavojus vandeniui užšalti taip pat sumažėja, jei vandentiekis dažnai naudojamas – jame esantis vanduo cirkuliuoja.

„Paprastai vandentiekio vamzdžiai mūsų šalyje būna gerai izoliuoti, tačiau labai pavojinga, jei pastatuose atsiranda ertmių, pro kurias patenka šaltis, pavyzdžiui, išdaužiamas ar tiesiog per neapdairumą paliekamas atidarytas rūsio ar ūkinio pastato langas. Jeigu patalpoje susidaro skersvėjis, užtenka vos 1–2 laipsnių šalčio, kad vamzdžiai užšaltų“, – sako G. Vitkauskienė.

Rizika dėl padidėjusio spaudimo šildymo sistemoje

Dideli šalčiai grasina ne tik vandentiekio vamzdžiams, bet ir šildymo sistemoms ar jų jungtims. Oro temperatūrai nukritus 10 laipsnių žemiau nulio, gerokai intensyviau turi dirbti šildymo katilai, padidėja spaudimas šildymo sistemos vamzdžiuose, todėl išauga rizika katilui sugesti ar atsirasti mechaniniams pažeidimams šildymo sistemoje.
Šildymo katilo ar šildymo vamzdžio įtrūkimas paprastai didžiausius nuostolius sukelia dėl vandens sugadinto namų turto. Jeigu tokia nelaimė įvyksta, kai šeimininkų nėra namuose, iš šildymo sistemos stipria srove besiveržiantis vanduo netrukus užpila būstą, gali sugadinti grindis, baldus, elektrinius buitinius prietaisus, taip pat per sienas ar grindis prasisunkti pas kaimynus ir didelių nuostolių pridaryti jų būstui.

„Mūsų gyvenimas sudėtingas, kasdien susiduria skirtingi požiūriai ir tikslai. Vadinasi, vyksta amžinas karas. Kur yra žmogus, ten visada bus karas – vienoks ar kitoks. Tačiau, režisuodamas šį spektaklį, aš pasirinkau poziciją žiūrovui nieko neatskleisti, neperduoti, neįpiršti. Tai nėra lengva pozicija, tačiau, mano nuomone, labai teisinga. Noriu išlikti objektyvus, kad pasirinkti galėtų pats žiūrovas. Dėl šios priežasties be žiūrovo šis spektaklis niekada nebus baigtas, – aiškina D. Kazlauskas. – Pabaigą kiekvienas žiūrovas susikurs pats. Pagal savo išprusimą, patirtį, suvokimą. Vienam galbūt spektaklyje vaizduojama situacija pasirodys labai artima ir pažįstama, kitam, priešingai, – visiškai nesuvokiama, trečiam – galbūt komiška. Juk iš esmės visi žmonių santykiai, jų konfliktai yra labai komiški, jei pasižiūrėsi į juos iš šalies. Todėl ir ši pjesė tiek pat juokinga, kiek ir rimta“, – sako D. Kazlauskas.
Spektaklis „Karo dievas“ statomas pagal talentingos naujosios kartos prancūzų dramaturgės Yasminos Rezos 2006 metais parašytą pjesę „Skerdynių dievas“ („God of Carnage“). Šiai autorei priklauso ir kontraversiška knyga apie Prancūzijos prezidentą Nicolą Sarkozy „Saulėlydis, vakaras arba naktis“. Y. Reza pagarsėjo ir tuo, jog būdama ir aktorė, ir dramaturgė, ir gera psichologė į teatrus atvedė net ir tuos žmones, kurie jame niekada nesilankė. Pasaulio kritikai jos kūrybą dažnai įvardina kaip aukso viduriuką tarp rimtojo ir pramoginio žanro.

Pjesė „Karo dievas“, pirmą kartą suvaidinta 2006 metų gruodį Ciuriche (Šveicarija), sulaukė pirmųjų kritikų liaupsių ir pripažinimo. Kiek vėliau šios pjesės pastatymai pasirodė Paryžiaus ir Londono teatruose. 2009 metais pjesė pasiekė ir Amerikos teatrų centrą – Brodvėjų, o vieną iš pagrindinių vaidmenų – Mišelį Uljė – vaidino TV serialo „Sopranai“ žvaigždė – mafijos bosas Jamesas Gandolfinis. Visi keturi spektaklyje vaidmenis sukūrę aktoriai buvo nominuoti „Tony“ apdovanojimams kaip „Geriausi pagrindiniai pjesės aktoriai“, laimėtoja tapo Marcia Gay Harden. Brodvėjuje „Karo dievas“ buvo parodytas net 476 kartus ir tapo vienu iš trijų ilgiausiai nuo 2000-ųjų metų čia rodytu spektakliu.
Praėjusiais metais pagal pjesę „Karo dievas“ lenkų režisierius ir scenaristas Romanas Polanskis sukūrė filmą „Carnage“ („Skerdynės“), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko tokios Holivudo žvaigždės kaip Jodie Foster ir Kate Winslet.

2009 metais pjesė triumfavo prestižiniuose Didžiosios Britanijos „Olivier“ apdovanojimuose, kur buvo pripažinta „Geriausia nauja pjese“. Geriausios vardą ji pelnė ir tais pačiais metais Niujorke vykusiuose kasmetiniuose „Tony“ apdovanojimuose.

Kritikų teigimu, „Karo dievas“ sulaukė tokio pasisekimo, nes pjesė atskleidžia mums visiems suprantamą ir atpažįstamą žmonių santykių žiaurumą, parodo, kiek žmogui reikia, kad jis atsiskleistų. Šioje pjesėje pabrėžiamas konfliktų absurdiškumas, subjektyvumas, kuomet kalbama apie vaikus, nenoras nei girdėti, nei matyti, nei kalbėti. „Tai pjesė apie manieras be manierų“, – apie pjesę atsiliepė spektaklio Brodvėjuje režisierius Matthew Warchus.
Naująjį „Idioteatro“ drauge su teatrų gidu teatrai.lt kuriamą spektaklį „Karo dievas“ bus galima išvysti vasario 16 d. Vilniaus „Siemens“ arenos „Mini“ salėje (įėjimas pro BMW klubą). Bilietai prekyboje pasirodė jau šiandien, juos galima įsigyti internetu www.tiketa.lt arba „Tiketos“ kasose visoje Lietuvoje.

Šiuo metu SAS vykdo 19 skrydžių per savaitę iš Vilniaus į Kopenhagą, 13 skrydžių per savaitę iš Palangos į Kopenhagą bei 2 skrydžius per savaitę iš Palangos į Oslą, viso – 34 skrydžiai per savaitę.

“Skandinavijos oro linijoms SAS Lietuvos rinka visada buvo labai svarbi, bendrovė kryptingai vystė veiklą šioje šalyje, įvertindama klientų poreikius bei savo konkurencinius pranašumus. Kadangi pati dirbu šioje bendrovėje nuo jos pirmųjų dienų Lietuvoje, drąsiai galiu teigti, kad per šiuos 20 metų SAS ženkliai prisidėjo prie verslo santykių tarp Lietuvos ir Skandinavijos šalių vystymo bei turizmo skatinimo“, – teigia SAS atstovybės Lietuvoje vadovė Rūta Jucienė.

Pasak R.Jucienės, Skandinavijos oro linijos SAS per visus šiuos metus laikėsi tų pačių vertybių: visada puoselėjo dėmesį klientui, ypač užtikrinant skrydžių punktualumą, daug pastangų skyrė ekologijos klausimams, visuomet aktyviai tobulino įvairius technologijos sprendimus ir siekė lyderio pozicijų šiose srityse.

SAS oro linijų lėktuvais per šiuos 20 metų į Lietuvą atvykdavo įvairūs Skandinavijos šalių karališkųjų šeimų atstovai, politikai, diplomatai, būtent šios oro bendrovės paslaugomis noriai naudojasi daugelis verslininkų tiek iš Skandinavijos šalių, tiek iš Lietuvos. Nuo šių metų SAS skirs daugiau dėmesio ir laisvalaikio kelionių mėgėjams, pasiūlydama daugiau krypčių atostogaujantiems. Pagrindinėmis Lietuvos keleiviams aktualiomis naujosiomis SAS kryptys taps nuo š.m. kovo mėn. pradedami vykdyti tiesioginiai reisai iš Kopenhagos į Malagą, Splitą, Katovicus, Dubrovniką bei Šanchajų, taip pat tiesioginiai reisai iš Oslo į Antaliją bei Faro.

Apie SAS:
Suformuotos 1946 metais, Skandinavijos oro linijos SAS yra viena seniausių ir didžiausių Europos civilinės aviacijos bendrovių. Kontrolinį SAS akcijų paketą (51 proc. akcijų) valdo Švedijos (21,4 proc.), Danijos (14,3 proc.) ir Norvegijos (14,3 proc.) vyriausybės.

SAS įmonių grupė yra viena iš tarptautinio oro bendrovių susivienijimo „Star Alliance“ steigėjų. 1997 metais įkurtas aljansas šiuo metu jungia 27 įvairių šalių aviacijos įmones, tarp kurių tokie aviacijos rinkos gigantai kaip Jungtinių Amerikos Valstijų „United Airlines“, Japonijos „All Nippon Airways“ ir Vokietijos „Lufthansa“.

“Tvenkinio Paslaptys”/ La Cle des champs/ Rež. Calaude Nuridsany ir Marie Perennou
Prancūzija, kūrybinė dokumentika, 2011. Rekomenduojame vaikams nuo 6 metų.
Tai filmas apie tikrovišką vaikystės bei gamtos pasaką. Tvenkinys yra stebuklinga vaikų atrasta vieta, kurioje jie slepiasi nuo suaugusiųjų pasaulio. Čia jie susipažįsta su kitokia, neatrasta žaisminga ir įdomia tvenkinio gyventojų kasdienybe.

Tvenkinio gyvūnija ir miniatiūrinis gamtovaizdis yra stebimi ir analizuojami vaiko akimis. Visa filmuota medžiaga atspindi tikrą natūralią gamtą, tik čia ji yra transformuojama, padidinama, apšviečiama, įrėminama į kadrą, įgarsinama…
Gyvūnai tampa tikrais personažais – fėjomis, monstrais, drakonais – kartais juokingais, kartais košmariškais.
Pagrindinis režisieriaus sumanymas yra tiek vaikui, tiek suaugusiam žiūrovui parodyti, kad didžiausi stebuklai, didžiausi atradimai glūdi pačiuose paprasčiausiuose dalykuose. Užmiesčio tvenkinys, gerai įsižiūrėjus, gali tapti okeanu, kuriame gyvena nepaprastos būtybės. Kuriant šį filmą buvo panaudota įvairi technika: endoskopai, baroskopai, mikroskopai, judesiui jautri optinė įranga, specialiai sukurta filmui.

Mažyčiai gamtos kūrinėliai gyvena tokį pat įdomų gyvenimą kaip ir žmonės. Nepaliaujamas judėjimas, gražiausios spalvos ir fantastiniai garsai papasakos stebuklingą gamtos pasaką….

Šeštadienio popietė “Savaitgalis su Pasaka” susideda iš dviejų dalių – kūrybinių dirbtuvėlių bei kino seanso. Šį šeštadienį, 15 val., dirbtuvėlių metu tėveliai kartu su savo vaikais mokysis piešti nesudėtingus ir smagius objektus, pajausti spalvas ir jų derinius, ugdys kūrybiškumą bei jo išraiškas. Po valandos trukmės kūrybinių dirbtuvėlių dalyviai žiūrės trumpus animacinius režisieriaus Iljos Bereznicko filmukus.

Ilja Bereznickas – bene garsiausias lietuviškos animacijos kūrėjas ir jos pradininkas. Nuotaikingi ir spalvingi animaciniai filmai užburia ne tik mažuosius žiūrovus, bet ir suaugusius. Todėl kino teatras „Pasaka“ džiaugiasi pristatydamas I. Bereznicko filmukus, kurtus net dvidešimt metų, o jų tarpe – legendinį ir visų mylimą „Baubą“.

LSAS pabrėžia, kad tam, jog Įstatymo pataisų koregavimas vyktų atsakingai ir pamatuotai, buvo priimtas studentų atstovų siūlymas suburti darbo grupę iš suinteresuotų šalių atstovų: LR Seimo, LR Švietimo ir mokslo ministerijos, aukštųjų mokyklų, studentų atstovų bei konstitucinės teisės specialistų.

Šioje darbo grupėje bus svarstomi aukštųjų mokyklų valdymo ir finansavimo klausimai bei rotacijos principai, atsižvelgiant į posėdžio metu pateiktą LSAS siūlymą dėl privalomo gerai besimokančio studento sąvokos apibrėžimo, kai gerai besimokantis studentas laikomas neturintis akademinių skolų ir patenkantis į valstybės užsakymo normą pagal savo svertinį vidurkį kitų studentų atžvilgiu.

,,Akcentuojame, jog būtina kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl tikslaus rotacijos laikotarpio išaiškinimo ir galimybės numatyti tokį laikotarpį, kuris šiuo metu yra nuspręstas pateikti LR Seimo plenariniam posėdžiui. Tai šiuo metu aktualiausia studentams LR Mokslo ir studijų įstatymo dalis, kuri turi būti apibrėžta atsakingai bei nepažeidžiant konstitucinės doktrinos.“ – sako LSAS prezidentas Vilius Morkūnas.
Numatoma, jog suburta darbo grupė dėl LR Mokslo ir studijų įstatymo pataisų rengimo siūlymus turėtų pateikti iki kovo pirmos dienos, tuo laikotarpiu rengiant tarpinių rezultatų pristatymus LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui bei juos galutinai svarstyti pavasario sesijoje.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga primena, kad nuo Mokslo ir studijų įstatymo patvirtinimo, LSAS nuolatos siūlė korekcijas dėl tam tikrų įstatymo aspektų tobulinimo. Vakar, sausio 17 dieną, buvo pateikti siūlymai dėl šio Įstatymo koregavimo bei įvyko susitikimas su nacionaliniu mastu studentams atstovaujančiomis kitomis organizacijomis – Vilniaus universiteto studentų atstovybe bei Lietuvos studentų sąjunga – dėl vieningos pozicijos derinimo.