Šios sporto šakos lygis ir populiarumas išaugo privačių rėmėjų ir entuziastų dėka. Buvo išties nemažai investuota į jaunus tenisininkus ir rezultatus išvydome pakankamai greitai. Žinoma ir toliau tenisas išlieka prieinamas tik aukštuomenei, nes mokytis žaisti tenisą ir treniruotis yra pakankamai brangu.

Per metus laiko nė viena Lietuvos įmonė nėra gavusi žadėtos paskolos lengvatinėmis sąlygomis. Verslas šiais laikais be investicijų sunkiai gali judėti į priekį ir išbristi iš sąstingio, tačiau valdžia ir toliau abejingai stebi šiuos procesus ir vaikiškai teisinasi.

Su tokiais valdžios sprendimų ir veiksmų tempais iš ekonominės krizės “lipsime” labai lėtai. Ūkio ir aplinkos ministerijų nuveikti darbai ir projektai šiai dienai atrodo labai silpnai. Panašu, kad viskas rašoma ir oficialiai skelbiama, realybe nevirsta.

Sveikatos institucijos įspėja žmonės nebūti ilgai saulėje, saugoti vaikus nuo saulės, nes prie aukštos temperatūros galimi saulės ir šilumos smūgiai.

Pagal iki dabar galiojančią tvarką motinystės atostogos trunka du metus. Pirmais metais mokamas 100% atlyginimas, o antrais metais 80%. Kai tuo tarpu turtingose šalyse motinystės atostogos trunka nuo trijų mėnesių iki vienų metų.

Pagal ruošiamas pataisas pirmais metais motinos ir tėvai gautų 80%, o antrais metais 40% buvusio atlyginimo. Jei tėvai nuspręstų būti šiose atostogose tik vienus metus, tuomet gautų 100% atlyginimo išmokas. Pagal šias pataisas atsiras galimybių tėvams esantiems tėvystės atostogose papildomai dirbti ir užsidirbti.

Šis įstatymas buvo ydingas dėl kelių priežasčių. Visų pirma tokia sistema yra per didelė prabanga mūsų šaliai, visų antra motinos ir tėvai per tuos du metus praranda dalį profesinių įgūdžių. Taip pat gaudami tokias pašalpas tėvai nebūna suinteresuoti grįžti į darbo rinką ankščiau nei tie du metai praeina. Nerealiai atrodydavo ir gaunami išmokų dydžiai. Jei žmogus uždirba 20 000 litų per mėnesį, tai tiek jam valstybė iš biudžeto ir atskaičiuoja. Ar mūsų valstybė pajėgi mokėti tokias pašalpas? Žinoma, kad ne. Tad nenuostabu, kad taip besišvaistant biudžeto lėšomis vieną dieną ateina finansinė krizė.

Priimant šį įstatymą prieš keletą metų buvo vadovaujamasi, jog tokiu būdu padidinsime gyventojų skaičių Lietuvoje. Padidinome? Ne. Tuometinė valdžia Iššvaistė valstybės biudžetą dėl politinių reitingų ir sukūrė tokią situaciją, jog tūkstančiai Lietuvos piliečių yra priversti ieškoti geresnio gyvenimo kitose šalyse.

Pagal dabartines įstatymo pataisas bus dar labiau sumažintos galimybės piktnaudžiauti šiuo įstatymu. Tad belieka tikėtis, jog šio įstatymo pataisos bus patvirtintos seime ir įsigalios nuo liepos 1 dienos.

apieLietuva.info

Antroje vietoje pagal populiarumą yra futbolo bei savigynos ir įvairių kovos menų stovyklos. Taip pat sparčiai populiarėja ir stalo teniso stovyklos.

Vienareikšmiškai galime teigti, jog Kėdainių teismas savo egzamino neišlaikė. Priėmė sunkiai suvokiamą ir nepagrįstą sprendimą ir sukėlė visuomenėje papildomą įtampą, kurios pastaraisiais mėnesiai Lietuvoje ir taip netrūksta. Žmonių pasitikėjimas Lietuvos teisingumo sistema, teismais, teisėjais, teisėsaugos pareigūnais dar labiau sumažėjo.

Tad ministerijai ir toliau vadovauja R.Vilkaitis, kurio veiksmai bei bendravimas su žiniasklaida ir toliau šokiruoja visuomenę. Tad koks bus kitas kandidatas, o galiausiai ir patvirtintas ministras belieka laukti ir tikėtis, kad jo asmenybė bent kažkiek atitiks kultūros sąvoką.

Koki pagrindiniai Lietuvos krepšinio sirgalių skirtumai tarp šių epochų? Tarybų sąjungos laikais šios krepšinio dvikovos buvo prilyginamos netiesioginiai kovai prieš sovietinį rėžimą. Lietuvos sirgaliai karštai palaikydavo savo mylimą Žalgirį, kuris sugebėdavo ne tik pasipriešinti Maskvos komandai, bet ją ir nugalėdavo. Lietuviai tokiu būdu įrodydavo, jog ir tokia maža šalis gali būti labai stipri kovodama net ir su tokia galinga sovietų imperija.

Šiais laikais krepšinio sirgalių emocijos kitokios. Pagrindiniai tikslai – kuo labiau pažeminti priešininkų komandos žaidėjus, jų sirgalius. Kuo vieni kitus labiau apdrabsto purvais, tuo laimingesni pasijaučia. Ar tik tokiais būdais galima palaikyti savo komandą? Žinoma, kad ne. Priešininkų komandos žeminimas, niekaip nesusijęs savo komandos palaikymu. Kažkada kovojome prieš Sovietinį rėžimą, dabar kovojame tarpusavyje.

Šiomis dienomis, kaip tik ir vyksta Lietuvos krepšinio lygos finalas, kuriame susitinka šie varžovai. Ir reakcijos į varžybas indentiškos kaip ir kiekvienais metais. Savo komandos palaikymas virsta neapykanta priešininkams. Ši neapykanta neapsiriboja vien “malonybiniais” žodžiais, nes kartais baigiasi ir smurtiniais veiksmais.

Klausimas ApieLietuva.info lankytojams: Ar kada nors šis komandų palaikymas keisis į gerąją pusę ir atrodys labiau humaniškas vieni kitų atžvilgiu? Išsakykite savo nuomonę naujienos apačioje (komentaruose).

Pasaulio bankas, siekdamas išanalizuoti problemas ir priežastis, susijusias su vartotojų informavimu apie finansines paslaugas, 2009 metais Lietuvoje įgyvendino projektą, kurio metu buvo siekiama įvertinti finansinių paslaugų reguliavimą, didinti vartotojų pasitikėjimą finansinių paslaugų teikėjais, skatinti naudojimąsi finansinėmis paslaugomis bei užtikrinti finansinio sektoriaus plėtrą.

Pristatydama tyrimo išvadas Pasaulio banko regioninė atstovė, atsakinga už vartotojų apsaugą Europoje ir Centrinėje Azijoje Sue Rutledge pažymėjo, kad 2008 metais prasidėjusi finansų krizė akivaizdžiai parodė, kad daugelis finansinių paslaugų vartotojų stokoja elementarių žinių. Pastaraisiais metais Lietuvoje namų ūkių skolinimasis padidėjo 72 procentais. Būsto paskolos nuo beveik nulinio lygio 1995 m. iki 2007 m. pabaigos išaugo maždaug iki 20 procentų bendrojo vidaus produkto – tai vienas iš didžiausių rodiklių tarp naujųjų ES valstybių narių. Padidėjo nedideles pajamas gaunančių namų ūkių, kurie turi būsto paskolų Apžvalgoje pažymima , kad tikėdami laisvosios rinkos privalumais žmonės ėmė būsto bei vartojamąsias paskolas, nepakankamai įvertindami galimas rizikas, todėl pastaruoju metu daugėjo vartotojų negalinčių laiku įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

Besikreipiantys į vartotojų teises ginančias institucijas vartotojai dažniausiai skundžiasi, kad jie nesupranta pasirašytų su bankais sutarčių turinio, kad bankai su jais elgiasi nesąžiningai ir neteisingai arba jiems neaišku kodėl bankai atsisako suteikti paskolą. Todėl daroma išvada, kad būtina toliau tobulinti vartotojų teisių apsaugą ir finansinį raštingumą.

Ekspertų teigimu pirmajame etape Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėtų perimti atsakomybę už vartotojų apsaugą visose finansinių paslaugų srityse, išskyrus draudimą, o kitame etape Tarnyba turėtų išplėsti savo įgaliojimus, kurie apimtų vartotojų teisių apsaugos kontrolę visose finansų sektoriaus srityse, įskaitant ir draudimo sektorių. Pasaulio banko ekspertų rekomendacijose taip pat siūloma pakeisti teisės aktus, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėtų įgaliojimus priimti sprendimus, privalomus pažeidusioms vartotojų teises finansų įstaigoms ir skirti joms baudas. Ekspertų nuomone, siekiant sustiprinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos statusą, būtų tikslinga nustatyti, kad ji būtų atskaitinga Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba Seimui.

Diskusijoje dalyvavę valstybės institucijų, vartotojų asociacijų, finansų įstaigų atstovai, nepriklausomi ekspertai pateikė siūlymus dėl finansinių paslaugų teisinio reguliavimo, neteisminio ginčų nagrinėjimo tobulinimo, vartotojų švietimo, ypač finansinių paslaugų srityje, gerinimo.

Šių metų sausio–kovo mėnesiais geležinkelių transportu buvo pervežta 20,2 proc. daugiau krovinių nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Krovinių vežimas oro transportu išaugo 40 proc. Išankstiniais duomenimis, jūrų transportu gabenta apie 10 proc. daugiau krovinių, o pervežimai kelių transportu sumažėjo apie 1,7 proc.

Krovos augimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste šiemet – pats didžiausias Baltijos šalyse. 2010 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdoje krauta 7,51 mln. t krovinių, t. y. 15,9 % daugiau negu 2009 m. sausio–kovo mėn. „Spartus krovos augimas rodo, kad šiais metais Klaipėdos uostas turi realias galimybes aplenkti Talino uostą ir grįžti į Baltijos šalių uostų lyderio pozicijas“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Be to, pagal konteinerių krovos apimtis Klaipėda jau dabar pirmauja tarp Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) uostų.

Šiais metais sparčiai daugėjo šalies jūrų ir oro uostuose aptarnaujamų keleivių: per pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste aptarnauta 21,2 proc. daugiau žmonių, tarptautiniuose oro uostuose – 16,6 proc. daugiau keleivių. Išankstiniais duomenimis, kelių ir geležinkelių transporto keleivių sumažėjo apie 10 proc.

Šiais metais į Lietuvos transporto sektorių numatoma investuoti 1,5 mlrd. litų, iš jų 1,1 mlrd. litų sudarys ES struktūrinė parama.

“Vienas labiausiai tikėtinų kritimo priežasties paaiškinimų būtų toks: nustojome gaminti elektrą. Statistiškai dar svarbus ir bazės efektas”, – teigia Ūkio ministerijos Analizės ir strategijų skyriaus vedėjas Mindaugas Žilionis.

Anot analitiko, rezultatus galėjo veikti ir tai, kad pirmasis metų ketvirtis paprastai būna „silpnesnis“. Sutrukdyti didinti pridėtinę vertę galėjo neįprastai šalta žiema, privertusi didesnę sąnaudų dalį paskirti energijos ištekliams.

Nedarbo lygis, sumažėjęs darbo užmokestis, akcizinių prekių papildomas apmokestinimas, tikėtina, buvo vieni iš pagrindinių veiksnių, lėmusių prastesnius negu pernai didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriaus rezultatus. „Nors situacija yra ženkliai šviesesnė nei praėjusiais metais, gyventojai vis dar neskuba išlaidauti ir pirkti brangesnių prekių, kaip buvo įpratę ekonomikos kilimo metais“, – sako M. Žilionis.

Kita vertus, analitikas teigia matantis aiškius sandėliavimo, transporto, pramonės produkcijos, mažmeninės prekybos atsigavimo ženklus. “Tai leidžia optimistiškai žiūrėti į ekonomikos augimo perspektyvą”, – sako M. Žilionis.

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis pirmojo ketvirčio BVP metiniam pokyčiui teigiamą įtaką darė pramonės ir transporto sektorių rodikliai. Pramonės produkcijos metiniai nuosmukio tempai sausio-kovo mėn. buvo ženkliai mažesni nei per 2009 m. tą patį laikotarpį: 2009 m., palyginti su 2008 m. pirmuoju ketvirčiu pramonės sektorius pagamino 13,8 proc. mažiau produkcijos, o 2010 m. I ketvirčio nuosmukis siekė tik 4 proc.

Atsigaunančios užsienio prekių ir paslaugų eksporto rinkos davė pelningesnių užsakymų ir transporto sektoriui, kuris remiantis šių metų pirmo ketvirčio duomenimis, parodė gan gerus rezultatus: 2010 m., palyginti su 2009 m. pirmu ketvirčiu didėjo visų pagrindinių rūšių transportavimu užsiimančių įmonių pervežami kiekiai.

Pageidaujantys dalyvauti žaidynėse asmenys turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos seniūniją arba sporto skyrių/centrą savivaldybėje.

KKSD

Pasiteisino įmonės atsakingas požiūris į paraiškų vertinimą – kompanija turi itin aukštą klientų lojalumo rodiklį: 41 proc. UAB „Ferratum“ klientų pakartotinai kreipėsi dėl mini kredito mažiausiai 3 ir daugiau kartų, o 22 proc. – net daugiau nei 5 kartus.

„Ferratum“ veikia Skandinavijos ir Baltijos rinkose jau ilgą laiką, tačiau mūsų kompanija niekada nedalyvavo „kreditavimo lenktynėse“. Mūsų tikslas yra padėti dirbančiam žmogui, paskolinant jam pinigų iki kito atlyginimo“, – aiškina UAB „Ferratum“ generalinis direktorius Vilmantas Midvikis.

Šiuo metu Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme jokių lengvatų keleivių vežimui nėra numatyta ir taikomas 21 procentas.