Žmogus iš prigimties nori būti populiarus. Nori priklausyti kokiai nors bendruomenei, nori pritapti, nori būti reikalingi.

Tad televizija iš dalies įtakoja asmenybės vystymąsi, formuoja piliečio kultūrą. Kokia yra Lietuvos televizijų transliuojama kultūra? Tobulos išvaizdos aukštinimas, daug keiksmažodžių, pasityčiojimai vieni iš kitų. Tokio lygio “kultūrą” Lietuvos komercinės televizijos bruka mūsų visuomenei. Kokios tokios kultūros propogavimo pasekmės nesunku pamatyti. Jaunimo bendravimo kultūra pasibaisėtina. Nepagarba suaugusiems, pareigų neturėjimas, laisvas gyvenimas. Ir kuo toliau tuo jaunimo kultūros lygis tik prastėja.

Spaudos laisvės negalima varžyti, tačiau ar nereikėtų cenzūruoti tam tikrų televizijos laidų? Juk tam tikros pramoginės laidos su informacijos sklaida ir visuomenės švietimu neturi nieko bendro, netgi priešingai, daro neigiamą įtaką jaunimui.

Kviečiame prisijungti prie šios diskusijos. Išsakykite savo nuomonę šiuo klausimu naujienos komentaruose.

Sklinda gandai, jog tose pažymose minima ir vieno iš buvusių Lietuvos Respublikos prezidentų pavardė. Belieka laukti kada šios pažymos bus išviešintos (jei bus) ir tuomet pamatysime, kurie politikai ir valstybės vadovai pelnėsi iš neteisėtų, slaptų susitarimų su stambiomis verslo grupėmis.

Kaip vėliau paaiškėjo už nedidelio kiekio narkotikų gabenimą sulaikytas Lietuvos raitosios policijos vadas, Laimonas Bankauskas. Pagal Baltarusijos įstatymus šiam pareigūnui dabar gresia iki 7 metų nelaisvė.

Lietuvoje dėl šio įvykio užvėrė tikros diskusijos. Daug kas, tame tarpe ir Lietuvos teisėsaugininkai pradėjo abejoti dėl šio įvykio aplinkybių. Atsirado versijos, jog šis pareigūnas galėjo būti “pakištas” (žargonas).

Tikrąsias aplinkybes gali būti išsiaiškinti labai sunku, nes niekam ne paslaptis, kad Baltarusijos, kai kurios teisėsaugos tarnybos vis dar dirba Sovietinių laikų metodais.

Sveikatos institucijos įspėja žmonės nebūti ilgai saulėje, saugoti vaikus nuo saulės, nes prie aukštos temperatūros galimi saulės ir šilumos smūgiai.

Vienareikšmiškai galime teigti, jog Kėdainių teismas savo egzamino neišlaikė. Priėmė sunkiai suvokiamą ir nepagrįstą sprendimą ir sukėlė visuomenėje papildomą įtampą, kurios pastaraisiais mėnesiai Lietuvoje ir taip netrūksta. Žmonių pasitikėjimas Lietuvos teisingumo sistema, teismais, teisėjais, teisėsaugos pareigūnais dar labiau sumažėjo.

Pasaulio bankas, siekdamas išanalizuoti problemas ir priežastis, susijusias su vartotojų informavimu apie finansines paslaugas, 2009 metais Lietuvoje įgyvendino projektą, kurio metu buvo siekiama įvertinti finansinių paslaugų reguliavimą, didinti vartotojų pasitikėjimą finansinių paslaugų teikėjais, skatinti naudojimąsi finansinėmis paslaugomis bei užtikrinti finansinio sektoriaus plėtrą.

Pristatydama tyrimo išvadas Pasaulio banko regioninė atstovė, atsakinga už vartotojų apsaugą Europoje ir Centrinėje Azijoje Sue Rutledge pažymėjo, kad 2008 metais prasidėjusi finansų krizė akivaizdžiai parodė, kad daugelis finansinių paslaugų vartotojų stokoja elementarių žinių. Pastaraisiais metais Lietuvoje namų ūkių skolinimasis padidėjo 72 procentais. Būsto paskolos nuo beveik nulinio lygio 1995 m. iki 2007 m. pabaigos išaugo maždaug iki 20 procentų bendrojo vidaus produkto – tai vienas iš didžiausių rodiklių tarp naujųjų ES valstybių narių. Padidėjo nedideles pajamas gaunančių namų ūkių, kurie turi būsto paskolų Apžvalgoje pažymima , kad tikėdami laisvosios rinkos privalumais žmonės ėmė būsto bei vartojamąsias paskolas, nepakankamai įvertindami galimas rizikas, todėl pastaruoju metu daugėjo vartotojų negalinčių laiku įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

Besikreipiantys į vartotojų teises ginančias institucijas vartotojai dažniausiai skundžiasi, kad jie nesupranta pasirašytų su bankais sutarčių turinio, kad bankai su jais elgiasi nesąžiningai ir neteisingai arba jiems neaišku kodėl bankai atsisako suteikti paskolą. Todėl daroma išvada, kad būtina toliau tobulinti vartotojų teisių apsaugą ir finansinį raštingumą.

Ekspertų teigimu pirmajame etape Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėtų perimti atsakomybę už vartotojų apsaugą visose finansinių paslaugų srityse, išskyrus draudimą, o kitame etape Tarnyba turėtų išplėsti savo įgaliojimus, kurie apimtų vartotojų teisių apsaugos kontrolę visose finansų sektoriaus srityse, įskaitant ir draudimo sektorių. Pasaulio banko ekspertų rekomendacijose taip pat siūloma pakeisti teisės aktus, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėtų įgaliojimus priimti sprendimus, privalomus pažeidusioms vartotojų teises finansų įstaigoms ir skirti joms baudas. Ekspertų nuomone, siekiant sustiprinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos statusą, būtų tikslinga nustatyti, kad ji būtų atskaitinga Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba Seimui.

Diskusijoje dalyvavę valstybės institucijų, vartotojų asociacijų, finansų įstaigų atstovai, nepriklausomi ekspertai pateikė siūlymus dėl finansinių paslaugų teisinio reguliavimo, neteisminio ginčų nagrinėjimo tobulinimo, vartotojų švietimo, ypač finansinių paslaugų srityje, gerinimo.

Šio fondo lėšomis finansuojamos tik tos priemonės, kurios padeda darbo netekusiems asmenims integruotis į darbo rinką. Parama skiriama per teritorines darbo biržas, kurių konsultantai kartu su bedarbiu parengia individualų užimtumo veiklos planą, sudaro paslaugų paketą.

Iš minėtų sektorių atleistiems darbuotojams bus siūlomos mokymo ir perkvalifikavimo paslaugos, taip pat įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, viešieji darbai. Taip pat bus remiamas teritorinis judumas, savarankiškas užimtumas ir verslumo skatinimas, pavyzdžiui, verslo liudijimo įsigijimo kompensavimas.

Lietuva jau yra pasinaudojusi šio fondo parama. 2009 m. gegužę baigtas įgyvendinti pirmasis EGF remiamas projektas, kuriuo buvo remiami iš AB „Alytaus tekstilė“ atleisti darbuotojai. Šio projekto vertė buvo apie 600 tūkst. eurų (50 procentų EGF lėšos, 50 procentų Užimtumo fondo lėšos). Priemonės buvo suplanuotos 600 atleistųjų. Iš jų 356 (57,5 proc.) buvusių „Alytaus tekstilės“ darbuotojų buvo įdarbinti pastoviam ar terminuotam darbui, 162 (26 proc.) dalyvavo profesinio mokymo programose ir įgijo reikalingų žinių, atitinkančių darbo rinkos poreikius, 12 asmenų įsigijo verslo liudijimus ir pradėjo savarankišką veiklą.

Iki gegužės 1 d. pasirinkti ir informuoti šilumos ir geriamojo vandens tiekėjus turėtų tik tų daugiabučių namų gyventojai, kurie nori (pageidauja) apsirūpinti karštu vandeniu savarankiškai. Visų kitų daugiabučių namų gyventojams nieko daryti nereikia.

Norintys apsirūpinti karštu vandeniu savarankiškai, gali rinktis iš dviejų būdų:

1) šilumą karštam vandeniui ruošti pirkti iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti – iš geriamojo vandens tiekėjo. Šiuo atveju su kiekvienu tiekėju atsiskaitoma ATSKIRAI pagal įvadinius apskaitos prietaisus už VISĄ name suvartotą produktų kiekį. Svarbu pažymėti, kad gyventojai klaidingai agituojami pasirinkti šį būdą, nutylint, kad jie turės prisiimti visus dėl nesąžiningų kaimynų atsirandančius nuostolius (taip, kaip yra dabar, kai nuostoliai perkeliami į „gyvatuko“ mokestį ir proporcingai išdalijami visiems namo gyventojams ).

2) ruošti karštą vandenį individualiai jo vartojimo vietoje, t. y. gyventojų butuose naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą ir pan.).

Daugiabučiuose, kurių gyventojai iki gegužės 1 d. nepriims jokio sprendimo, karšto vandens tiekimą ir visų su tuo susijusių funkcijų vykdymą privalės užtikrinti atitinkamo miesto šilumos tiekėjas. Šiuo atveju gyventojai nuo gegužės 1 d. už karštą vandenį atsiskaitys pagal butuose įrengtus karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Gyvatuko mokestis bus stabilus – nereikės permokėti už nesąžiningus kaimynus. Šiuo būdu atsiskaito daugiau kaip pusės Lietuvos savivaldybių gyventojai.

Karšto vandens tiekėjas privalės su daugiabučio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis, įrengti namo butuose ir (ar) kitose patalpose atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus, juos prižiūrėti bei atlikti jų patikrą. Laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, karšto vandens tiekėjo ir vartotojų tarpusavio santykiai bus grindžiami vadovaujantis karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinėmis sąlygomis.

Be to, Energetikos ministerija primena, kad daugiabučių namų gyventojų teisės pasirinkti (pakeisti) karšto vandens tiekėją ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą joks įstatymas neriboja – tai jie galės padaryti bet kada ir po gegužės 1-osios.