„Tačiau pardavimai augo ne tik prieš šventes. Per 11 mėnesių pardavėme 15 % daugiau čiužinių nei tuo pačiu metu pernai. Toks rezultatas džiugina. Juk čiužinys nėra greito vartojimo prekė. Statistika rodo, kad gyventojai juos keičia kartą per 7 metus ar net rečiau. Lietuviškų čiužinių kolekcijos pardavimus augino ir emocijos – pastebėjome, kad pirkėjai noriai įsigyja Lietuvoje gaminamas prekes. Net tokia detalė, kaip tradicinės formos pagalvė, kuri tapo paklausesnė nei kitos modernios formos, rodo, kad Lietuvos gyventojai noriai grįžta prie tradicijų, jie palaiko savo gamintojus“, – sako K. Jakutis.

Investavo 0,5 mln. Lt

Naująją „Lono“ čiužinių kolekciją kūrė žinomas interjero ir baldų dizaineris Nauris Kalinauskas. Gaminant šiuos čiužinius buvo naudojamos dar retai kur taikomos naujausios technologijos, specialistai atrinko aplinkai saugias medžiagas. Pavyzdžiui, naudojamas sudėtimi ir savybėmis unikalus „Talalay“ lateksas, o viskoelastiniai čiužiniai gaminami iš neseniai Alytaus gamyklos „Vita Internacional“ sukurto ir „VitaRest“ ženklu pažymėto „kvėpuojančio“ viskoelastinio poliuretano. Be to, baldų pramonėje plačiai naudojamus sintetinius klijus keičia ekologiški klijai vandens pagrindu. Visų kolekcijos čiužinių gamybai naudojami audiniai atitinka „Oeco-Tex 100“ ekologiškumo standartą, kuris rodo, kad šie audiniai yra natūralūs ir laidūs orui. Šios ir kitos čiužinių savybės užtikrina, kad jie tinkami ir kūdikių miegui.

Moderniems čiužiniams suteikiama nuo 5 iki 10 metų garantija ir 14 dienų čiužinio išbandymo laikotarpis, per kurį čiužinį galima pasikeisti. „Lonas“ į pirmąją vardinių čiužinių kolekciją investavo 0,5 mln. Lt.
UAB „Lono mažmena“ yra viena seniausiai, beveik du dešimtmečius, šalyje veikiančių čiužinių gamybos ir prekybos bendrovių, turinti 9 firmines parduotuves, jos gaminiais prekiauja apie 90 kitų prekybos taškų. Per š. m. 11 mėnesių bendrovės apyvarta buvo 6,45 mln. Lt, t. y. 6 % daugiau nei tuo pat metu pernai (6,1 mln. Lt).

„Net du trečdaliai gyvenančių senuose butuose teigia nežinantys, kur kreiptis ir kokios valstybės bei savivaldybės paramos apskritai galima tikėtis, norint renovuoti savo namą. Tam įtakos turi ne tik nepakankamos visuomenės informavimo priemonės, bet ir gyventojų pasyvumas – būdami nepatenkinti namų šildymu, jie dažnai nesutaria net dėl paprasčiausių priemonių komfortui pagerinti. Štai 60 proc. savo buto šildymo reguliuoti negalinčių daugiabučių gyventojų dėl bendro reguliavimo visame name su kaimynais išvis nesitaria,“ – sako Ž. Maleckas.

Tuo tarpu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos technologijos ir vadybos katedros doc. dr. Tatjana Vilutienė atkreipia dėmesį ir į paplitusią siaurą būsto modernizacijos sampratą. „Dažnam gyventojui renovacija pirmiausia reiškia namo apšiltinimą – manoma, jog investavę į storesnes sienas ar sandarius langus, gyvensime patogiai, o šildymas kainuos nedaug. Iš tikrųjų patogų ir šiltą gyvenimą užtikrinti gali tik kompleksinė namo modernizacija – ne tik sienų ar langų, bet ir šildymo sistemos atnaujinimas. Tuo tarpu klaidingas požiūris gimdo nepagrįstus lūkesčius, kuriems neišsipildžius gyventojų tikėjimas renovacijos nauda mąžta,“ – teigia doc. dr. T. Vilutienė.

Apklausos duomenimis, dauguma gyvenančių daugiabučiuose taip pat nežino, kokia temperatūra palaikoma jų namuose – į šį klausimą atsakyti negalėjo kas antras butų gyventojas. Be to, 92 proc. apklaustų visų daugiabučių gyventojų nežino, kiek jų būstui šildymo sezono metu reikia energijos šilumai palaikyti.

Gyventojų nuomone, senos statybos daugiabučiuose šalčiau nei naujuose ar renovuotuose namuose. Aukštesnė nei 20ºC temperatūra palaikoma ketvirtadalyje tyrimo dalyvių gyvenamų senų butų ir daugiau nei pusėje naujos statybos ar renovuotų būstų. Vis dėlto senos statybos butų gyventojai teigia už šildymą mokantys dvigubai daugiau nei gyvenantys naujuose arba modernizuotuose daugiabučiuose.

Apie tyrimą

Kompleksinį požiūrio į šildymo efektyvumą tyrimą „Viessmann“ užsakymu atliko socialinių ir rinkos tyrimų kompanija „Macroscope tyrimai“. Juo buvo siekiama ištirti individualių namų, senos ir naujos statybos arba renovuotų daugiabučių gyventojų požiūrį į būsto šilumos taupymą. Tyrime dalyvavo 950 respondentų. Tyrimas atliktas 2011 m. rugsėjo – spalio mėnesiais.

Apie „Viessmann“

Prieš beveik 100 metų Vokietijoje Viessmann šeimos įkurta kompanija, kuriai šiuo metu priklauso įmonių grupė, yra viena iš pirmaujančių šildymo įrangos gamintojų pasaulyje. „Viessmann“ siūlomoje kompleksinėje programoje naudojamos visos energijos rūšys: skystasis ir kietasis kuras, dujos (įvairaus galingumo skystojo, kietojo kuro ir dujų šildymo katilai), saulės energija (saulės kolektoriai) bei geoterminis šildymas iš gamtos (šilumos siurbliai). Daugiau informacijos apie „Viessmann“ atstovybę Lietuvoje galima rasti adresu www.viessmann.lt.

Konkurse „Rašom!“ kviečiami dalyvauti visi Lietuvos gyventojai: nuo trečiokų iki senjorų. Dalyviai susirungs trijose amžiaus grupėse: 3–6 klasių moksleiviai, 7–12 klasių moksleiviai ir suaugusieji.
„Rašom!“ organizatoriai kuria tradiciją – šiemet konkursas vėlgi vyks dviem etapais. Iš atsiųstų dailyraščių vertinimo komisija atrinks 10 geriausiųjų kiekvienos amžiaus grupės darbų. Šio etapo rezultatai bus paskelbti vasario 14 d. Lietuvių kalbos instituto ir bendrovės „Biuro pasaulis“ interneto svetainėse. Atrinktų darbų autoriai susirungs konkurso finale kitų metų kovo 7 d.

Šiemet kiekvienos grupės nugalėtojas ir originaliausio darbo autorius bus apdovanoti keltų bendrovės TALLINK kruizu Ryga–Stokholmas–Ryga 4 asmenims. Į Latvijos sostinę nugalėtojus su kompanija nuveš bendrovės „Lux Express“ autobusai. Visi patekę į finalą bus apdovanoti rašymo priemonėmis „Parker“ bei saldumynais.
Pernai konkurso organizatoriai sulaukė daugiau kaip 11.000 dailyraščiu perrašytų tekstų ne tik iš įvairiausių Lietuvos kampelių, bet ir užsienio – Vokietijos Vasario 16-tos gimnazijos bei Airijos. Šiemet tikimasi dar didesnio aktyvumo.

48 proc. apklaustų asmenų sprendimą skolintis iš banko priėmė per 1–7 dienas. Per 8–14 dienų dėl paskolos apsisprendė 11 proc., per 14–30 dienų – 21 proc. apklausos dalyvių. Daugiau nei mėnesį paskolos galimybę svarstė 19 proc. respondentų. Tyrimo metu paaiškėjo, jog skolinimosi priežastis apsisprendimo laikui reikšmės neturi, tai daugiau lemia amžius – kuo vyresnis asmuo, tuo atsargiau priimamas sprendimas skolintis.
BIGBANK AS filialo Lietuvoje vadovo Rolando Norvilo teigimu, tyrimo rezultatai patvirtina ekspertų prognozes: „Pagal tai, kaip ir kokiems tikslams žmonės skolinasi, galime vertinti ir bendrą šalies ekonominę situaciją. Vartojimas iš tiesų atsigauna, klientai drąsiau skolinasi. Taip yra todėl, jog pastaruoju metu nors ir nežymiai, tačiau mažėja nedarbas, auga vidutinis darbo užmokestis. Optimisiškos nuotaikos leidžia drąsiau planuoti ateitį, todėl finansiniai įsipareigojimai priimami lengviau,“ – teigė Rolandas Norvilas.
Tyrimo metu banko klientų taip pat buvo teiraujamasi, dėl kokių priežasčių jie niekada nesiskolintų. Net 63 proc. nurodė, kad nesiskolintų garderobui atnaujinti. Taip pat buvo nurodomos tokios priežastys, kaip finansinė laisvė (47 proc.), plastinės operacijos (43 proc.), kelionės (29 proc.), buitinė technika (12 proc.), studijos (9 proc.), remontas (7 proc.). Trečdalis apklaustųjų nesiskolintų automobiliui įsigyti, kitoms paskoloms grąžinti ar esant pajamų trūkumui iki darbo užmokesčio.
Tarp priežasčių, dėl kurių būtų ryžtamasi paskolai, dažniausiai buvo minimas būsto remontas (67 proc.), taip pat automobilio ar buitinės technikos įsigijimas (32 proc.), studijos (28 proc.), kelionės (31 proc.).
Iš apklaustųjų BIGBANK klientų 40 proc. skolinosi pirmą kartą, 37 proc. – antrą, 17 proc. – trečią, 2 proc. – ketvirtą ir 4 proc. – daugiau nei ketvirtą kartą.
71 proc. apklausos dalyvių teigė, jog yra patenkinti priėmę sprendimą skolintis – tai buvęs atsakingas ir apgalvotas žingsnis. Esant nenumatytoms svarbioms gyvenimo aplinkybėms 78 proc. respondentų ryžtųsi paskolai dar kartą.
—
BIGBANK AS yra vienas iš didžiausių bankų Baltijos šalyse, besispecializuojantis vartojimo finansavimo rinkoje. Bankas taip pat priima terminuotuosius fizinių asmenų indėlius, teikia kreditus SVV tipo įmonėms bei UNO vartojimo lizingo paslaugą. BIGBANK grupė turi 30 klientų aptarnavimo skyrių Baltijos šalyse, Suomijoje ir Ispanijoje. Austrijoje bei Vokietijoje BIGBANK teikia tarptautinę (angl. cross border) terminuotųjų indėlių paslaugą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnė Aistė Dijokaitė teigia, jog iki Rugsėjo 1-osios ypatingai svarbu vaikams priminti saugaus eismo taisykles: „Vaikai impulsyviai išbėga į gatvę, nepaiso šviesoforų signalų, nedėvi dviratininkų šalmų, taip pat yra neatidūs važinėdami dviračiais, žaidžia arti kelio, o tamsiuoju paros metu nesegi atšvaitų. Neturėdami eismo dalyvio įgūdžių, vaikai neįvertina rizikos, su kuria susidūręs suaugęs eismo dalyvis geba išvengti eismo nelaimės. Tėvai yra pirmieji vaiko mokytojai ir didžiausi autoritetai, jie turi būti pavyzdžiu vaikams, rodyti jiems gero elgesio pavyzdžius įvairiose situacijose, kurios iškyla gatvėje. Tai turėtų būti dažna pokalbių tema, kuri padėtų lavinti vaiko gebėjimus,“ – sakė ji.

Jungtinių Tautų Organizacija 2011 – 2020 m. paskelbė saugaus eismo veiksmų dešimtmečiu. Akcijos tikslas – perpus sumažinti avarijų aukų skaičių. Prie akcijos tikslų įgyvendinimo prisidedantys Lietuvos automobilių kelių direkcija, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (Saugaus eismo klasė) ir Lietuvos kelių policijos tarnyba bei Lietuvos automobilininkų sąjunga kviečia visus vaikus ir jų tėvelius rugpjūčio 27 d. 13 val. į nemokamą mokomąjį renginį apie saugų eismą kelyje prekybos centre „Panorama“.

Renginio tikslas – priminti saugaus eismo taisykles. Savo srities profesionalai vaikus mokys, kaip eiti per šviesoforu reguliuojamas ir nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas, pasakos, kodėl reikalingi atšvaitai, kaip juos nešioti, kur prisisegti ir t.t. Renginio programos mokomąją dalį sudarys saugaus eismo žinių konkursas, animacinės pamokėlės, kryžiažodžių sprendimas.

Džiaugiuosi, kad prieš ketverius metus kilusi idėja surengti Kraujo donorystės akciją Vilniaus mieste sėkmingai gyvuoja. Joje aktyviai dalyvauja ne tik vilniečiai, bet ir miesto svečiai, užsieniečiai”, – sakė vienas iš kraujo donorystės akcijos organizatorių Gražvydas Kaškelis. Jos metu kviečiami visi geros valios žmonės padaryti gerą darbą, neatlygintinai duoti kraujo.

Iniciatyva siekiama, pasitelkus Lietuvą jau aplankiusius bei plačiai po pasaulį pasklidusią lietuvių ir jų draugų visuomenę, į Lietuvą 2011 ir 2012 metais pakviesti rekordinį skaičių svečių. Iniciatyvos sumanytojai ir organizatoriai – tarptautinis profesionalų tinklas „Globalios Lietuvos lyderiai“ (angl. „Global Lithuanian Leaders“, toliau – „GLL“).

Pirmasis akcijos etapas vyksta nuo liepos 1 d. iki spalio 1 d. Šiuo laikotarpiu savo nemokamas paslaugas ar specialius pasiūlymus suteiks prie akcijos prisijungę partneriai. airBaltic siūlo laimėti skrydžių į Vilnių, Kauną ar Palangą ir pakviesti draugus aplankyti Lietuvą nemokamai. Kino teatras „Pasaka“, Dalios Ibelhauptaitės trupė „Bohemiečiai“, Kristupo vasaros festivalis kviečia laimėti daugiau nei 170 kvietimų nemokamai apsilankyti renginiuose. Dalyviams taip pat dovanojamos „Lietuvos kvapo“ žvakės bei „Trys milijonai“ marškinėliai su Lietuvos simbolika. Specialios nuolaidos taikomos viešbučiams, sveikatos paslaugoms, pramogoms, „Neregėtos Lietuvos“ albumams. Akcijos informacinis partneris – portalas DELFI. Iniciatyvos partneris – Lietuvos verslo konfederacija ICC Lietuva.

„Turizmo skatinimas yra vienas iš mūsų aviakompanijos prioritetų, todėl nuoširdžiai palaikome ir prisidedame prie šios visuomeninės iniciatyvos. Labai džiugina faktas, kad šį kartą pati visuomenė gali prisidėti prie Lietuvos turizmo skatinimo ir šalies vardo žinomumo didinimo. Tikiu, kad šis projektas susilauks sėkmės ir todėl kiekvieną raginu tapti savo šalies ambasadoriais,“ – teigia „airBaltic“ viceprezidentas ir generalinis direktorius Lietuvoje Tadas Vizgirda.

„Šiemet Lietuva jau sulaukė rekordinio skaičiaus svečių. Siekiame, kad Lietuvą aplankę ir pamėgę žmonės išsiųstų kvietimus ir savo pažįstamų ratui. Be to, šioje iniciatyvoje itin svarbūs – ne Lietuvoje gyvenantys tautiečiai. Būtent jie, savo asmeniniais kvietimais ir įspūdžiais gali geriausiai perteikti, kodėl verta aplankyti Lietuvą“,- sakė Dalia Venslovaitė, VšĮ „Globalios Lietuvos lyderiai“ vadovė.

Valstybinio turizmo departamento (VTD) prie Ūkio ministerijos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje apsilankė 39,4 proc. turistų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien tik per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos komercinėse įstaigose apsistojo 150 tūkst. turistų, tuo tarpu praėjusiais metais turistų skaičius siekė 107 tūkst. Vienas turistas Lietuvoje išleidžia apie 1.040 Lt per dieną. Jo vidutinis apsilankymo laikas pernai buvo 4,3 naktys. Taigi vien mokesčių pavidalu vienas turistas per vizitą į biudžetą tiesiogiai įneša daugiau nei 600 Lt.

Daugiau informacijos:
Dalia Venslovaitė, VšĮ „Globalios Lietuvos lyderiai“ dalia@lithuanianleaders.org, + 370 6 87 55886, www.lithuanianleaders.org

Kaip ir kasmet minint Pasaulinę kraujo donorų dieną pasirenkamas vis kitas akcentas ir šūkis. Pasaulio sveikatos organizacija 2011 metų dienos šūkiu – „Daugiau kraujo. Daugiau gyvybės.“ siekia atkreipti dėmesį, kad visame pasaulyje reikia vis daugiau gyvybes gelbstinčių ir nuolat savanoriškai kraują aukojančių žmonių.

Pasaulinės sveikatos organizacijos pranešime pabrėžiama, kad šiuo metu 62 pasaulio šalyse nacionalinės kraujo tarnybos dirba su savanoriais kraujo donorais, o 2002 metais tokių šalių buvo tik 39. Vadovaujantis priimtais teisės aktais šalys narės raginamos iki 2020 metų pasiekti 100 proc. neatlygintiną kraujo donorystę.

Lietuvoje net 60 procentų žmonių galėtų būti kraujo donorais, tačiau tik 2,75 proc. jais tampa. Daugiausiai neatlygintinai kraują aukoja jaunimas. Todėl šiemet birželio 15 – 17 dienomis pristatomas projektas jaunimui, kuris tęsis visą vasarą.

VšĮ Nacionalinis kraujo centras Pasaulinę donorų dieną kviečia paminėti birželio 15 dieną Vilniuje, 16 d. Panevėžyje, 17 d. Klaipėdoje. Šiuose miestuose kaip ir kasmet bus surengtos neatlygintinos kraujo donorystės akcijos, kurių metu žmonės galės aukoti kraujo. Taip pat bus pristatytas projektas jaunimui, skatinantis neatlygintiną donorystę.

Imami mėginiai visuose Lietuvos rajonuose iš kiaulių, laikomų ūkiuose, kurie vykdė prekybą Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir su Rusijos Federacija, padidintas mėginių iš sumedžiotų šernų pristatymas. Nacionaliniame maisto ir veterinarinės rizikos vertinimo institute ištyrus mėginius, daugiau klasikinio kiaulių maro viruso nenustatyta.

Primename, kad nuo birželio 1 d. prekyba gyvomis kiaulėmis yra uždrausta visoje Lietuvos teritorijoje ir prašome ūkininkų šiomis dienomis susilaikyti nuo prekybos gyvais paršeliais, kol nebus galutinai įsitikinta, kad liga lokalizuota ir neplinta.