Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centras pateikė biotechnologijų parko verslo inkubatoriaus 1-os ir 2-os sekcijų pastatymo ir įrengimo „Santaros“ slėnyje projektą. Projektu bus sukurta biotechnologijų parko verslo inkubatoriaus infrastruktūra, kurioje įsikurs naujos įmonės, teiksiančios iki šiol Lietuvoje neplėtotas klinikinių tyrimų nuo I iki IV fazės valdymo ir vykdymo paslaugas. Ketinama sukurti darbo vietas ir sąlygas, skirtas naujų įmonių vykdomiems klinikiniams, biofarmaciniams tyrimams ir didžiąją dalį paslaugų eksportuoti. Medicinos mokslininkams – tyrėjams bus sudarytos sąlygos sukurti naujas pumpurines įmones savo novatoriškoms mokslinėms idėjoms komercializuoti. Projektui įgyvendinti numatoma skirti iki 10 mln. Lt ES struktūrinės paramos ir valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas pateikė Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro (KTPC) ir jo infrastruktūros sukūrimo „Nemuno“ slėnyje pirmojo etapo – atviros prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorijos steigimo projektą. Projektu bus įsteigta atviros prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorija, sukurta jos infrastruktūra. Laboratorijoje bus sudarytos galimybės kurti ir diegti inovatyvių pasaulinėje rinkoje konkurencingų nišinių produktų gamybą, kurti ir gaminti naujus, biologiškai vertingus ir ekologiškus aukštos pridėtinės vertės produktus, teikiančius daug eksporto galimybių. Projektui įgyvendinti numatoma skirti iki 3 mln. Lt ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų.

Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ KTPC ir jo infrastruktūros sukūrimo II etapo – KTPC infrastruktūros ir materialinės bazės formavimo – projektą pateikė Lietuvos žemės ūkio universitetas. Projektu siekiama sukurti KTPC infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas žinioms imlioms verslo įmonėms, mokslo ir studijų institucijoms bendradarbiauti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje, užtikrinti mokslinio potencialo panaudojimo sinergiją, sukurti nuolat veikiančią inovacijų paramos sistemą. Projektui įgyvendinti numatoma skirti iki 7 mln. Lt ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų.

2009 m. gruodį per pirmąjį etapą į projektų sąrašą buvo įtrauktas Kauno technologijos universiteto pateiktas „Santakos“ slėnio technologijų perdavimo ir verslo inkubatoriaus bazės įkūrimo projektas, VšĮ Visorių informacinių technologijų parko informacinių ir komunikacijų technologijų (IKT) ir biotechnologijų parkų ir įmonių plyno lauko investicijų teritorijos inžinerinių tinklų įrengimo bei IKT verslo inkubatoriaus ir technologijų centro statybos ir įrengimo projektai bei Klaipėdos universiteto inžinerinių tinklų įrengimo bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko infrastruktūros plėtros jūriniame slėnyje projektai.

Pranešime „Naujos kartos asmens tapatybės kortelė – saugus raktas į pažangesnę ateitį“ konferencijos dalyviai supažindinti su ATK gamybos proceso saugumo reikalavimais, kortelėje integruota elektronine atmintimi bei joje įrašoma informacija, taikymo sritimis ir jų apsauga. Taip pat pristatytos ATK esančio elektroninio parašo taikymo sritys bei įranga, reikalinga šių kortelių nuskaitymui.

Šiuo metu Lietuvos gyventojai, turintys naująją ATK, elektroninės valdžios portale (www.epaslaugos.lt) gali deklaruoti gyvenamąją vietą, deklaruoti turtą ir pajamas, naudotis Valstybinio socialinio draudimo paslaugomis, gauti Gyventojų, Hipotekos, Testamentų, Turto arešto aktų, Vedybų sutarčių registrų duomenis, gauti įvairias pažymas ir leidimus, studentai – teikti prašymus gauti valstybės bei valstybės remiamas paskolas, naudotis kitomis paslaugomis. Asmenys, gavę naujos kartos ATK, tačiau neturintys galimybės kompiuteriu ir kortelių nuskaitymo ranga naudotis namuose, tai gali padaryti Viešuosiuose interneto prieigos taškuose (VIPT). Šiuo metu ATK skaitytuvai ir programinė įranga įdiegta visuose viešosiose bibliotekose esančiuose VIPT. Vidaus reikalų ministerija tokiais skaitytuvais papildomai aprūpino 54 VIPT, esančiuose ne viešosiose bibliotekose. Iki šių metų pabaigos skaitytuvai bus įdiegti ir likusiuose ne bibliotekose esančiuose VIPT.

Planuojama, kad nuo šių metų balandžio ATK galės būti naudojamos visose gydymo įstaigose nedarbingumo lapeliams pasirašyti, o nuo liepos bus įdiegtos naujos paslaugos susijusios su transporto priemonių registravimu, vairuotojų pažymėjimų išdavimu, atestatų registro paslaugomis, juridinių asmenų registravimu. Numatoma, kad prie sistemos netrukus prisijungs VĮ „Registrų centras“, ATK teikiamomis galimybėmis naudoti skatinamos gydymo įstaigos, bankai ir kitos organizacijos.

ATK naudojimas taip pat diegiamas Europos Sąjungos lygiu. Sėkmingai atlikti bandomieji darbai su Austrijos sistemomis, vyksta plataus masto bandomieji projektai (STORK) ir su visomis kitomis šalimis turinčiomis elektronines tapatybės korteles.

Šiuo metu Europos Sąjungoje elektronines tapatybes korteles ar kitas analogiškas tapatybės nustatymo priemones naudoja 9 šalys, artimiausiu metu planuoja pradėti diegti dar 7 šalys.

Pasak jo, pažangiomis priemonėmis keliautojai bus informuojami apie kelio darbus, jų trukmę, apylankas ir galimą vėlavimą dėl darbų, apie eismo intensyvumą ir vidutinį greitį atskiruose kelio ruožuose, perspėjami apie eismo sutrikimus. Taip pat numatoma skelbti informaciją apie apribojimus keliuose dėl gamtinių sąlygų, eismo įvykių ar kitų priežasčių, perspėti apie kelio dangos būklę, slidumą bei kitas eismui pavojingas aplinkybes.

„Atsižvelgiant į eismo apribojimus ir eismo sąlygas, informacinė sistema netgi padės planuoti važiavimo maršrutus“, – pažymėjo A. Janušauskas.

Projekto darbai vyks apie metus ir susidės iš trijų pagrindinių etapų – pakelėse visoje Lietuvoje bus įrengtos automatinės meteorologinės stotelės, kuriose specialistai sumontuos oro sąlygų stebėjimo įrangą bei eismo intensyvumo skaitiklius.

Visas Lietuvoje esančias tokias stoteles apjungs Eismo informacijos sistema, kuriai valdyti bus įrengtas Eismo informacijos centras. Duomenys iš stotelių bus perduodami ne tik Eismo informacijos centro darbuotojams, kelininkams, bet ir gyventojams per specialiai sukurtą interneto tinklapį. Taip pat informacija bus rodoma keliuose esančiose švieslentėse, ją bus galimą gauti paštu ar mobiliuoju telefonu.

Teikiama informacija keliautojams leis iš anksto pasirengti galimiems pavojams, pasirinkti saugų važiavimo greitį, važiavimo laiką, tinkamą kelionės maršrutą ir sumažinti neigiamą nepalankių eismo sąlygų poveikį. Tai padidins eismo saugą, sudarys sąlygas optimizuoti transporto srautus valstybinės reikšmės keliuose. Sumažės galimi keliautojų nuostoliai dėl eismo sutrikimų, aplinkos tarša. Be to, teikiamos paslaugos skatins naujų technologijų plėtrą visoje Lietuvoje.

Eismo informacinė sistema padės taupyti lėšas valstybinės reikšmės kelių priežiūrai. Numatoma, kad panaudodamos šios sistemos teikiamą informaciją, kelius prižiūrinčios įmonės savo darbams atlikti sunaudos mažiau degalų bei druskos.

Dėl Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos kūrimo ir diegimo jau pasirašyta pirmoji sutartis, vėliau bus skelbiami viešųjų pirkimų konkursai kitoms projekto dalims įgyvendinti.

Bendras viso projekto biudžetas – iki 20 mln. litų, jį iš dalies finansuos Europos Sąjunga.

VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centras yra pagrindinė retų kraujo, minkštųjų audinių (sarkomų) ir paveldimų onkologinių ligų tyrimų bei gydymo vieta. Čia atliekami moderniausi molekuliniai tyrimai, teikiamos gydytojo onkogenetiko konsultacijos paveldimų onkologinių ligų klausimais.

Siekiant kuo efektyviau panaudoti turimus ADIS resursus ir kuriant Lietuvos teritorinių policijos padalinių aprūpinimo daktiloskopinio identifikavimo įranga koncepciją, š. m. vasario 8 – 10 d. įvyko Lietuvos policijos pareigūnų darbo grupės susitikimas su atsakingais Ispanijos kriminalinės policijos pareigūnais ir kriminalistinės policijos ekspertais, kuriame dalyvavo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (toliau – LP KTC) viršininkas Genrikas Nedveckis, LP KTC Daktiloskopinių tyrimų skyriaus Kriminalistinės registracijos poskyrio viršininkas Giedrius Mickus, LP KTC Logistikos ir plėtros skyriaus vyresnysis specialistas Aleksandras Valentij.

Vizito metu Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas susitiko su Ispanijos Karalystės kriminalinės policijos generaliniu komisaru Juan Antonia Gonzalez Garcia ir kovos su narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu valdybos vadovu Eloy Quiros Alvarez. Susitiko metu buvo aptarti Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės policijos bendradarbiavimo koncepcija, operatyvinių duomenų perdavimo kanalai. Pagrindinis darbotvarkės klausimas buvo Lietuvos Respublikos piliečių dalyvavimas nusikalstamose veikose, susijusiose su dokumentų padirbinėjimu ir narkotikų gabenimu.

Ispanijos Karalystės kriminalinės policijos generalinis komisaras Juan Antonia Gonzalez Garcia pažymėjo, kad pastaruoju metu padidėjo sulaikytų už narkotikų gabenimą Lietuvos Respublikos piliečių skaičius. 2008 m. Lietuvos piliečiai sudarė 0,3% nuo sulaikytų už šią nusikaltimų rūšį įtariamųjų, o 2009 m. – 0,8%.

Ispanų pareigūnai teigiamai įvertino Lietuvos kriminalinės policijos ir Tarptautinio teisėsaugos pareigūnų, kovojančių su neteisėta narkotikų apyvarta, operaciją Klaipėdos jūrų uoste, kurios metų buvo sulaikyta didžiausia Lietuvoje ir vieną didžiausių Europos Sąjungoje kokaino kontrabandą, kurios vertė juodojoje rinkoje būtų apie 250-300 mln. litų. Antroje vizito dalyje įvyko Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertų susitikimas su Ispanijos Karalystės Nacionaliniamės kriminalistinės policijos pareigūnais.

Darbo grupės tikslas buvo susipažinti su Ispanijos Nacionaliniame policijos padalinio Automatizuoto pirštų identifikavimo skyriaus patirtimi dirbant su AFIS. Susitikimo metu Ispanijos Karalystės Nacionaliniame kriminalistinės policijos padalinio Automatizuoto pirštų identifikavimo skyriaus viršininkas Raul Cueto Peruyero pristatė naują bendros JAV ir Austrijos bendrovės Cogent Systems GmbH AFIS sistemą.

Analogiška bendrovės JAV ir Austrijos bendrovės Cogent Systems GmbH automatinė daktiloskopinė identifikavimo sistema yra įsigyta Policijos departamento, ir naudoja tas pačias ar pažangesnes kriminalistinio identifikavimo technologijas, ir atitinka pačius aukščiausius šiuolaikinius standartus ir reikalavimus.

Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro steigimą šiandien savo parašais patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris ir VU rektorius akademikas Benediktas Juodka.

Laboratorijose – mokslo elitas
„Įkūrę šį centrą galėsime dar labiau sustiprinti Lietuvos mokslininkų įdirbį, – sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Investuodami didelius pinigus, manau, priėmėme, efektyviausią sprendimą ekonominiu ir moksliniu požiūriu. Naujausiomis technologijomis aprūpintos laboratorijos suteiks galimybę vykdyti itin perspektyvius taikomuosius tyrimus“.

Ministro nuomone, ypač svarbu, kad studentams sudaromos puikios sąlygos tapti tyrėjais ir naujų inovatyvių įmonių steigėjais. „Tikiuosi, kad mūsų mokslo ir verslo bendruomenės visapusiškai naudingai pasinaudos šia investicija, ir po kelerių metų visi galės džiaugtis įspūdingais rezultatais“, – sakė ministras G.Steponavičius.

Vilniaus universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka pabrėžė, kad šiame centre dirbs mokslininkų elitas, kurių pasiekimais Lietuva gali didžiuotis. „Viskas prasideda nuo idėjos, kuriai įgyvendinti reikia koncentruoti materialinius ir žmogiškuosius resursus“, – sakė universiteto vadovas.

Augins atomus, gamins ypatingas medžiagas
Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre bus įkurti šeši mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centrai. Tarp jų – lazerinių optinių komponentų, lazerinių medžiagų apdirbimo technologijų, koherentinių šviesos šaltinių, medžiagotyros ir nano inžinerijos, mikro ir nano technologijų bei optoelektronikos MTEP. Juose veiks 24 atviros prieigos laboratorijos, aprūpintos nauja įranga. Naujame centre bus įrengtas ir galingiausias Vilniuje super kompiuteris – ypatingai naši sistema, gebanti vykdyti sudėtingiausius skaičiavimo uždavinius, modeliuoti mokslinius eksperimentus.

„Saulėtekio“ slėnyje steigiamame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre bus įrengtos pirmosios Lietuvoje švarios zonos patalpos. Šiose ypatingo sterilumo laboratorijose mokslininkai sluoksniais augins atomus bei gamins tokias puslaidininkines medžiagas, kurioms iki šiol pagaminti nebuvo sąlygų.

Naujajame Centre daug dėmesio bus skiriama alternatyviosios energetikos projektų vystymui, mokslininkai taip pat ieškos galimybių, kaip efektyviau gaminti bei panaudoti saulės elementus.

Dar viena Centro mokslo kryptis – saugumo sistemos. „Po teroristinių įvykių pasaulyje ieškoma patikimų būdų, kaip patikrinimo vietose atpažinti paslėptus daiktus. Didžiausias iššūkis – identifikuoti plastikinius ar iš kitų ne metalinių medžiagų pagamintus daiktus nepažeidžiant žmogaus teisių. Bandysime atsakyti į šį klausimą ir savo sprendimais konkuruoti pasaulinėje rinkoje“, – pažymėjo Vilniaus universiteto Strateginės plėtros reikalų prorektorius profesorius Juozas Rimantas Lazutka.

Didžiausias mokslo investicijų projektas
Investicijos į Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą sieks 200,3 mln. Lt – 170 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų ir apie 30 mln. Lt. biudžeto lėšų. Didžiausią investicijų dalį sudarys naujos mokslinės įrangos pirkimas – 100 mln. Lt. Apie 87 mln. Lt bus skiriama pastato statybai bei infrastruktūros vystymui. Likusi suma – projekto parengimui, techninei priežiūrai, administravimui ir kitoms reikmėms. Projektą įgyvendinti numatoma per 4 metus.

Šiuo metu jau yra pasirašyti 9 projektų sutartys iš 14 projektų, kurios numatoma įgyvendinti „Saulėtekio“, „Santaros“, “Nemuno“, „Santakos“ ir „Jūriniame“ mokslo, studijų ir verslo slėniuose. Jiems skirta per 600 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų.

Slėnių plėtrai numatyta apie 1 mlrd.Lt ES struktūrinių fondų. Kitą tiek lėšų mokslo ir verslo projektų įgyvendinimui slėniuose skirs Ūkio ministerija.

Nutarimo projekte siūloma atsisakyti rašytinių registro išrašų (pažymėjimų) ir juos teikti tik asmeniui pageidaujant. Vietoj registro išrašų (pažymėjimų) asmeniui teikti tik dokumentą (pažymą), patvirtinantį nekilnojamojo daikto ir (ar) daiktinės teisės, daiktinės teisės suvaržymo ir juridinio fakto įregistravimo (išregistravimo) faktą, atsisakymą įregistruoti (išregistruoti) arba sprendimo priėmimo atidėjimą. Tokiu būdu būtų mažinama administracinė našta ir efektyviai naudojamos valstybės lėšos.

Nutarimo projektu siūloma atsisakyti iš asmens reikalauti pateikti rašytinį santuokos liudijimą, kai vienas iš sutuoktinių (ir užsieniečių) kreipiasi į registro tvarkymo įstaigą su prašymu padaryti žymą apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui. Atsisakius tokio reikalavimo, visi reikalingi duomenys apie asmens šeiminę padėtį būtų gaunami elektroniniu būdu iš Gyventojų ir Užsieniečių registrų, kur jie yra kaupiami, o žmogui jokių rašytinių dokumentų papildomai pateikti nereikėtų.

Šiuo metu antstoliai, kredito įstaigos, bankų vindikacijų tarnybos, draudimo įstaigos ir skolų išieškojimo įmonės negali gauti visų, jų teisės aktų nustatytoms funkcijoms arba įstatuose nurodytai veiklai vykdyti reikalingų duomenų, kurie teikiami pagal asmens kodą. Archyviniai registro duomenys neteikiami įmonėms, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su atitinkamų viešųjų energetikos ir komunalinių paslaugų teikimu, nors šioms įmonėms tokių duomenų reikia išieškant iš vartotojų skolas arba nustatant už pažeidimus atsakingus asmenis.

Atsižvelgiant į tai, Nutarimo projekte siūloma papildyti archyvinius registro duomenis gaunančių duomenų gavėjų sąrašą, ir nustatyti, kad visi Nekilnojamojo turto registro pirmosios klasės duomenų gavėjai, iš jų ir antstoliai, kredito įstaigos, bankų vindikacijų tarnybos, draudimo įstaigos ir skolų išieškojimo įmonės, nurodę teisėtą ir apibrėžtą duomenų naudojimo tikslą, galėtų gauti visus jų funkcijoms atlikti reikalingus šio registro duomenis.

Šiuo metu juridiniai faktai apie nekilnojamojo daikto paveldėjimą Nekilnojamojo turto registre registruojami tik tais atvejais, kai išdavę paveldėjimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimus notarai perduoda duomenis šio registro tvarkymo įstaigai. Tačiau nuosavybės teisė į paveldėtą nekilnojamąjį daiktą įgyjama palikimo priėmimo metu ir priklauso nuo palikimo atsiradimo momento. Atsižvelgiant į tai, Nutarimo projekte siūloma nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre žymos apie paveldėjimą būtų daromos visais Civilinio kodekso nustatytais palikimo priėmimo atvejais, o šioms žymoms padaryti reikalingi duomenys būtų gaunami ne tik iš notarų, bet ir per sąveiką su Testamentų registru.

Daugiausia pranešimų apie paieškos ir gelbėjimo įvykius JGKC gavo iš Bendrojo pagalbos centro (tel.nr.112), kiti pranešimai atėjo iš Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pakrančių apsaugos rinktinės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dispečerinės, policijos, Priešgaisrinės tarnybos.

Per praeitus metus taip pat buvo organizuotos devynios taršos likvidavimo operacijos, septynios iš jų vyko Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Taip pat Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras reagavo į aštuonis kitus įvykius susijusius su laivų gedimais, kreipimaisis dėl pagalbos jūroje ir Kuršių mariose, galimais taršos incidentais, gaisrų laivuose ir kitais įvykiais.

Praeitais metais buvo gauti septyni klaidingi pranešimai dėl nelaimės signalo, pagalbos suteikimo skęstantiems laivams, piratų atakos. Išsiaiškinus situaciją šie pranešimai buvo paneigti ir pripažinti kaip žmogiškosios klaidos.

Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras, siekdamas užtikrinti JGKC personalo pasiruošimą reaguoti į paieškos ir gelbėjimo ir teršimo incidentų pranešimus, ir koordinuoti sąveiką tarp į paieškos ir gelbėjimo ir teršimo incidentų darbus atliekančių tarnybų, 2009 metų gegužės mėn. organizavo centrinės Baltijos jūros šalių regiono tarptautinės gelbėjimo ir paieškos pratybas „Bold Mercy 2009″. Taip pat per praėjusius metus buvo organizuotos JGKC paieškos ir gelbėjimo pratybos „Marburg 2009″ ir teršimo incidento likvidavimo pratybos šalia Būtingės naftos terminalo.

JGKC – savo veiklą pradėjo 2009 m. sausio 1 d. Centrui pavesta organizuoti, koordinuoti ir vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams paieškos ir gelbėjimo rajone, taip pat organizuoti, koordinuoti ir vadovauti naftos, kenksmingų medžiagų išsiliejimų ir kitų teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone.

Maisto mokslų ir technologijų kompetencijos centrui numatytas 8,43 mln. Lt finansavimas – 7,17 mln.Lt. iš ES struktūrinių fondų ir apie 1,26 mln. Lt iš Lietuvos biudžeto.

„Šiuolaikinio mokslo iššūkis – sukurti, atrasti naujas medžiagas, tačiau ne mažiau svarbu – geriau pažinti ir pasinaudoti tuo, ką jau yra sugalvojusi ir sukūrusi gamta. Mums to reikia mūsų kasdienio gyvenimo kokybei užtikrinti. Maisto mokslų centre bus įdiegtos modernios tyrimų technologijos, kurios leis atverti natūralių gamtinių medžiagų paslaptis ir jas panaudoti žmogui sveikų ir naudingų produktų gamybai, ” – sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

„Maisto pramonė Lietuvoje yra ir bus labai svarbi šaka, sukurianti didelę šalies bendrojo vidaus produkto dalį. Maisto mokslo ir technologijų centro steigimas – svarbus mokslininkams, maisto perdirbimo įmonėms ir gyventojams. Tikimės, kad jėgų konsolidacija, šiuolaikiška įranga padės sukurti naujų maisto produktų, kurie bus gaminami Lietuvos įmonėse, pagerins studijų bazę būsimiesiems maisto technologams“, – sakė KTU rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas.

Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre bus įrengtos aštuonios laboratorijos ir moksliniai centrai, kuriuose bus vykdomi maisto produktų gamybos procesų biocheminiai ir technologiniai tyrimai, vaisių ir daržovių bei jų perdirbtų produktų kokybės tyrimai, modeliuojama jų kokybė bei kt.

Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras įsikurs rekonstruotame KTU pastate.

„Nemuno“ slėnio plėtros projektus – „Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centro sukūrimas“ ir „Maisto mokslo ir technologijų infrastruktūros plėtra ir mokslinio potencialo konsolidacija“ pasirašė Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, KTU rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris.

Ambasadoriaus O. Altug teigimu, Turkijos valstybės institucijos palankiai vertina projekto „Vikingas“ plėtros planus, tačiau sėkmingai veiklai būtina sudominti ir pritraukti šios šalies privatų verslą. Susitikime sutarta Stambule surengti šio projekto pristatymą, kuriame Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos ekspertai išsamiai supažindintų Turkijos valstybės bei verslo atstovus su projektu ir jo teikiamomis galimybėmis.

Nuo 2003 m. sėkmingai veikiantis projektas „Vikingas“ užtikrina krovinių vežimą konteineriniu traukiniu maršrutu Lietuva (Klaipėdos uostas)–Baltarusija–Ukraina (Iljičiovsko uostas). Natūralus šio maršruto tęsinys – jūrų greitkeliai, per Baltijos jūrą leidžiantys pasiekti Danijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų ES valstybių uostus, per Juodąją jūrą – Kaukazo, Azijos šalis. Tokiems pervežimams skatinti 2008 m. pasirašytas trišalis Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos susitarimas dėl krovinių vežimo maršrutu Baltijos jūra–Juodoji jūra plėtros. Prie šio projekto kviečiamos prisijungti ir kitos suinteresuotos šalys.

Procedūra sudėtinga – pirmoji dalis yra diagnostinė. Jos metu ant galvos pacientui dedamas stereotaksinis rėmas, atliekama radiologinė diagnostika ir skenuojamos smegenys. Diagnostinės procedūros metu yra pažymima vieta, kuri turėtų būti stimuliuojama, jos koordinatės pažymimos ant stereotaksinio rėmo. Pasak doc. J. Šidiškio, koordinatės turi būti nustatomos labai tiksliai, leistina paklaida tegali būti iki 1mm, nes operuojama smegenų gilumoje, požievio branduoliuose, kur bet koks suklydimas gali būti lemtingas pacientui.

Tokiam tikslumui reikalingi įgūdžiai, patirtis ir geros radiologinio ištyrimo galimybės. Tiksliai apskaičiavus koordinates antroje procedūros dalyje, pacientui per angelę kaukolėje į nustatytą taikinį įeinama su elektrodu. Tuo pačiu metu patikslinama pati efektyviausia vieta, kurią stimuliuojant gaunamas geriausias efektas šalinant ligos simptomus, dėl kurių pacientas ir yra operuojamas. Elektrodai smegenyse fiksuojami kaulinėje angoje laidais yra sujungiami su stimuliatoriumi, kuris įstatomas pasodėje poraktikaulinėje arba pilvo srityje. Smegenų stimuliavimas bus pradėtas maždaug po savaitės, užgijus žaizdai.

Šiuo stimuliatoriumi šalinami ligos simptomai.
Stereotaksinė neurochirurgija pasaulyje atsirado maždaug prieš 50metų. KMUK pirmąjį stereotaksinį aparatą įsigijo 1972m, tuo metu Baltijos šalyse tai buvo vienintelė vieta, taikanti strereotaksinį metodą. Pradžioje intervencijos būdavo atliekamos suardant pagrindines struktūras, kurios sąlygoja Parkinsono ligos simptomus. Naujasis Parkinsono ligos gydymo būdas pasaulyje jau yra naudojamas apie penkiolika metų. Pacientų, kuriems reikėtų Parkinsono ligą operuoti taikant naująjį metodą, šiuo metu yra apie dešimt.

Apdovanojimai bus teikiami dviejose kategorijose. Pirmoji – įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 100 darbuotojų. Antroji – įmonėms, kuriose dirba 100 ar daugiau darbuotojų. Paraiškos priimamos iki šių metų rugsėjo 5 dienos. Daugiau informacijos apie konkurso sąlygas ir paraiškų teikimą rasite VDI svetainėje.

Tikimasi, kad tokia iniciatyva paskatins ir kitas kompanijas kurti saugias ir sveikas darbo vietas, gerinti darbo sąlygas dirbantiesiems.

Šis konkursas – tai 2010-2011 metais Agentūros Europoje organizuojamos Saugios techninės priežiūros informacinės kampanijos dalis. Jos metu atkreipiamas dėmesys į techninės priežiūros svarbą, verslo bendrovės skatinamos užtikrinti ir kurti saugias darbo vietas, gerinti darbo sąlygas. Siekiant, kad sisteminė įranga, mašinos ir įrenginiai veiktų saugiai, skatinama nuolatinė jų priežiūra. Tikimasi, kad tokiu būdu bus užkirstas kelias nelaimingiems atsitikimams darbe, išvengta skaudžių nelaimių.

Kasmetinių Agentūros informacinių kampanijų tikslas – gerinti dirbančių žmonių sąlygas jų darbo vietose. Kaip Europoje, taip ir Lietuvoje šios kampanijos metu bus platinama informacinė ir vaizdinė medžiaga, rengiami seminarai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais visiems norintiems darbdaviams.

Agentūros svetainėje galima susipažinti su personažo Napo demonstruojamais įvairių pavojų darbe ir jų neutralizavimo pavyzdžiais.

Anksčiau Agentūra yra organizavusi informacines kampanijas, skirtas streso, pavojingų medžiagų, triukšmo darbe, kaulų ir raumenų sistemos ligų prevencijos, jaunų asmenų darbo, saugių statybų, profesinės rizikos vertinimo temomis.

Laivas P14 – trečias tokio tipo Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas. Jam bus pavestos patruliavimo jūroje, paieškos ir gelbėjimo, kitos užduotys. Laivo inauguracijos ir vardo suteikimo ceremonija planuojama kovo 12 d. Laivas bus pavadintas „Aukštaičio“ vardu.

Sutartis tarp Lietuvos ir Danijos dėl trijų daugiafunkcinių „Flyvefisken“ („Žuvis skraiduolė“) arba „Standart Flex 300“ klasės patrulinių laivų pardavimo Lietuvai buvo pasirašyta 2007 m. balandžio mėnesį. Įsigyjamų laivų vertė – apie 30 milijonų litų.

Pirmieji du laivai P11 „Žemaitis“ ir P12 „Dzūkas“ Lietuvai perduoti 2008 m. gegužę ir 2009 m. sausį ir šiuo metu sėkmingai vykdo jiems pavestas patruliavimo jūroje, paieškos ir gelbėjimo bei kitas užduotis.

Laivas P14 prieš perdavimą buvo remontuojamas doke Korsioro uoste (Danija), kur buvo sumontuoti nauji pagrindiniai varikliai ir atlikta modernizacija. Visus šiuos darbus prižiūrėjo Lietuvos karinių pajėgų kariai.

Lietuvos įgula tarnybą laive P14 pradėjo šių metų pradžioje. Lietuvos kariai iš Danijos kolegų perėmė laivo, jo įrangos ir technikos aptarnavimo patirtį. Naujosios laivo P14 įgulos pasiruošimas valdyti laivo techniką ir įrangą buvo tikrinamas kasdieną atliekant įvairius laivo mokymus tiek prie krantinės, tiek jūroje.

Laivo P14 istorija ir techniniai duomenys:
Laivas P14 pastatytas Danijos laivų statykloje Danyard A/S Olborge. Tarnybą Danijos karinėse jūrų pajėgose pradėjo 1994 metais. Laivas pagamintas iš stiklo plasto (glass feeber) sluoksniuotos medžiagos.

Vandentalpa 450 t.
Laivo ilgis 54,00 m
Laivo plotis 9,00 m
Grimzlė 2,60 m
Įgula 20–30 žmonių, priklausomai nuo vykdomos užduoties
Pagrindiniai varikliai 2 vnt. MTU dyzeliniai varikliai 5.440 AJ
Ginkluotė 76 mm pabūklas
Greitis 18 mazgų

Potencialūs strateginiai investuotojai paraiškas galėjo teikti iki sausio 29 d. pagal Energetikos ministerijos praėjusių metų gruodį patvirtintas konkurso sąlygas koncesijai dėl naujos atominės elektrinės projekto.

„Šio ambicingo projekto rezultatai pranoko mūsų lūkesčius, nes pirmajam konkurso etapui turėjome tik du mėnesius laiko. Darbo tempai nemažėja – iki balandžio turime įgyvendinti antrąjį konkurso etapą, kurio metu kartu su pretendentais turėsime detalizuoti projekto struktūrą ir parengti projekto vystymo grafiką. Tai reiškia, kad turime užtikrinti sklandų, skaidrų ir civilizuotą procesą, kurį vainikuotų patyrusio atominės energetikos dalyvio atėjimas į Lietuvą“, – pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Išankstinės atrankos kriterijus atitinkantiems potencialiems investuotojams bus pateikta detali informacija, naujos atominės elektrinės projekto studijos, kiti dokumentai.

Su potencialiais strateginiais investuotojais pasirašytos konfidencialumo sutartys, todėl privalu laikytis susitarimo jų neįvardyti.

“Svarbiausia, kad pagaliau buvo sukurta iš tikrųjų mobili darbo vieta, o pajėgas valdančiam pareigūnui nebereikės klausti kiekvieno ekipažo, kur jie yra, koks jų veiklos statusas. Nuo šiol darbas organizuojamas automatizuotų įrankių pagalba”, – pasakoja policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis. Jo teigimu, gausu ir kitų vieningos pajėgų valdymo sistemos privalumų, kuriais skirtingose situacijose gali naudotis pareigūnai, vykdydami funkcijas.

Projektą įgyvendinusios įmonės “Sisneta” atstovas Paulius Auškalnis teigia, kad tiek programinė įranga, tiek automobiliuose įdiegti kompiuteriai ir telemetrinė įranga pastebimai keičia Lietuvos policijos pareigūnų kasdienybę. Pareigūnai gali labiau koncentruotis ties savo tiesioginiu darbu, palikdami valdymo ir komunikacijos specifiką pažangioms ir galingoms technologijoms.

Pasak projekto kūrėjų, dideliu našumu pasižymintys IBM X4 architektūros daugiaprocesoriniai serveriai užtikrins operatyvų ir nenutrūkstamą programinės įrangos darbą, o “IBM Lietuva” duomenų saugojimo technologijos yra pritaikytos tokių sudėtingų struktūrų kaip policija darbo dinamikai.

Didesnis technologinis pajėgumas leis pareigūnams čia pat, automobilio kompiuteryje, patikrinti asmens arba transporto priemonės duomenis – negaištant laiko patiems ir nesudarant nepatogumų piliečiams.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis įsitikinęs, kad įdiegus modernias technologijas, sutrumpės reagavimo į įvykius laikas, taip pat bus užtikrinta Kaliningrado tranzito kontrolė ir sustiprintas išorinės Europos Sąjungos sienos saugumas.

Projektas įgyvendinamas Europos Sąjungos Išorės sienų fondo lėšomis.