Žmogus iš prigimties nori būti populiarus. Nori priklausyti kokiai nors bendruomenei, nori pritapti, nori būti reikalingi.

Tad televizija iš dalies įtakoja asmenybės vystymąsi, formuoja piliečio kultūrą. Kokia yra Lietuvos televizijų transliuojama kultūra? Tobulos išvaizdos aukštinimas, daug keiksmažodžių, pasityčiojimai vieni iš kitų. Tokio lygio “kultūrą” Lietuvos komercinės televizijos bruka mūsų visuomenei. Kokios tokios kultūros propogavimo pasekmės nesunku pamatyti. Jaunimo bendravimo kultūra pasibaisėtina. Nepagarba suaugusiems, pareigų neturėjimas, laisvas gyvenimas. Ir kuo toliau tuo jaunimo kultūros lygis tik prastėja.

Spaudos laisvės negalima varžyti, tačiau ar nereikėtų cenzūruoti tam tikrų televizijos laidų? Juk tam tikros pramoginės laidos su informacijos sklaida ir visuomenės švietimu neturi nieko bendro, netgi priešingai, daro neigiamą įtaką jaunimui.

Kviečiame prisijungti prie šios diskusijos. Išsakykite savo nuomonę šiuo klausimu naujienos komentaruose.

Koleginėms studijoms iš viso skiriama 9 164 valstybės finansuojamų studijų vietų: humanitarinių mokslų studijų sričiai – 70; meno studijų srities muzikos, teatro ir kino, šokio krypčių grupei – 114, meno studijų srities dailės, dizaino, architektūros, fotografijos, medijų krypčių grupei – 198; socialinių mokslų studijų sričiai (išskyrus verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo krypčių grupes) – 650, verslo ir vadybos krypčių grupei – 2 329, teisės krypčių grupei – 87, švietimo ir ugdymo krypčių grupei – 400; fizinių mokslų studijų sričiai – 164; biomedicinos mokslų studijų srities gyvybės mokslų, žemės ūkio ir veterinarijos krypčių grupei – 411, biomedicinos mokslų studijų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupei – 1 080; technologijos mokslų studijų sričiai – 3 661.

Kaip ir praėjusiais metais, valstybės finansavimą bus galima gauti stojant ir į valstybines, ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas, studijuojant ir nuolatine, ir ištęstine studijų forma.

Aukštosios mokyklos papildomai nusistatys, kiek studentų priims į valstybės nefinansuojamas vietas ir kokią kainą jie turės mokėti už studijas.

Patobulinta finansavimo tvarka

Atlikus 2010 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas analizę, šiemet valstybės finansavimas skiriamas pagal 11 studijų krypčių grupių. Pernai vietų skaičius buvo paskirstytas pagal 6 studijų sritis. Smulkesnis finansavimo išskaidymas užtikrins, kad skiriamos lėšos tolygiau padengtų valstybės poreikius.

Valstybės finansavimas menų studijų sričiai atskiriamas į dvi krypčių grupes. Vienoje dėl valstybės finansavimo konkuruos stojantieji į muzikos, teatro ir kino, šokio studijų programas, o kitoje – į dailės, dizaino, architektūros, fotografijos, medijų studijas.

Į dvi grupes taip pat atskirtas finansavimas biomedicinos mokslų studijų sričiai: vienoje grupėje konkuruos medicinos ir sveikatos studijų programos, kitoje – gyvybės mokslų, žemės ūkio ir veterinarijos studijos.

Socialinių mokslų studijų srityje išskirtos keturios krypčių grupės: verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo bei kitos krypčių grupės. Atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius bus kiek sumažintas valstybės finansuojamų vietų skaičius verslo ir vadybos, teisės krypčių studijų programose, kurios pernai, kaip ir ankstesniais metais, sulaukė didžiausio stojančiųjų ir pasirengusių mokėti už savo studijas antplūdžio. Siekiant sustiprinti būsimųjų mokytojų rengimą ir geriau atliepti specialistų poreikį, į atskirą – švietimo ir ugdymo – krypčių grupę išskirtos pedagoginės studijos. Numatoma vidutiniškai dvigubai daugiau lėšų skirti vienam pedagoginių studijų krepšeliui, drauge pagal numatomą pedagogų poreikį mažinant valstybės finansuojamų vietų skaičių.

Valstybės lėšos studijų sritims

Vasario 24 d. nutarimu Vyriausybė paskirstė valstybės lėšas 2010 m. pirmakursių studijoms. Universitetinių studijų pirmajai pakopai ir vientisosioms studijoms skiriama 21 mln. litų: humanitariniams mokslams – 2 mln. litų, meno studijoms – 1,7 mln. litų, socialiniams mokslams – 5,3 mln. litų, fiziniams mokslams – 3,1 mln. litų, biomedicinos mokslams – 2,9 mln. litų, technologijos mokslams – 6 mln. litų. Koleginėms studijoms iš viso numatyta 12,4 mln. litų: humanitariniams mokslams – 130 tūkst. litų, meno studijoms – 640 tūkst. litų, socialiniams mokslams – 4 mln. litų, fiziniams mokslams – 250 tūkst. litų, biomedicinos mokslams – 2,3 mln. litų, technologijos mokslams – 5 mln. litų.

Buvo aptarti 2005 – 2009 metais nuveikti darbai olimpinio ugdymo srityje bei projekto „Vaikų ir jaunimo ugdymas šalies mokyklose” 2010 metų veiklos planas. Projekto koordinariaus vaidmuo patikėtas Lietuvos mokinių ir studentų sporto centrui ir jo direktorei Onai Babonienei.

Visi pasitarimo dalyviai buvo vieningos nuomonės, kad vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo projektą reikia tęsti ir plėtoti. Ir tai įteisinti nauja šių organizacijų bendradarbiavimo sutartimi 2011-2015 metams.

Iki šiol Lietuvoje nėra registro ar informacinės sistemos, kurioje būtų renkami duomenys apie visus Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus. Tik atskiros mokymosi institucijos savo nuožiūra kaupė informaciją apie savo studentus. Pasak Švietimo informacinių technologijų centro Švietimo duomenų bazių skyriaus vedėjos pavaduotojos Lauros Vindbergaitės, tokia informacija nebuvo tiksli, jos nebuvo galima panaudoti švietimo ir mokslo valdymo tikslams. Tai apsunkino studentų krepšelio paskirstymą ir jo judėjimą tarp aukštųjų mokyklų.

Planuojama, jog studentų registras pradės veikti šių metų rugsėjį. Dar iki kitų metų rudens taip pat ketinama atnaujinti Švietimo valdymo informacinę sistemą (ŠVIS), papildant ją bendraisiais duomenimis apie aukštųjų mokyklų studentus.

ŠVIS bus kaupiama visa statistinė aukštųjų šalies mokyklų valdymui reikalinga informacija ir pateikiama nuasmeninta informacija apie studentus, kuria galės visos šalies švietimo sistemos institucijos.

Studentų registrui sukurti ir ŠVIS atnaujinti numatoma skirti 1,25 mln. Lt. Iš jų apie 1 mln. Lt – iš ES struktūrinių fondų.

Įgyvendinant šį projektą bus atlikti programavimo darbai bei išmokyti registro tvarkytojai. Planuojama suburti 20 ekspertų-tyrėjų grupę, kuri dirbs ir naudosis ŠVIS, rūpinsis informacinių sistemų priežiūra, prognozuos duomenų poreikius, kurs aukštojo mokslo politikos analizės modelius bei teiks vadybines ataskaitas.

Studentų registro ir ŠVIS steigėja yra Švietimo ir mokslo ministerija, tvarkytojas – Švietimo informacinių technologijų centras. Studentų registro ir ŠVIS palaikymas bus vykdomas iš biudžetinio finansavimo, o reikalingi tobulinimai ateityje – iš projektinių lėšų.

Abiturientams ši paroda – puiki galimybė susipažinti su visų Lietuvos universitetų, didžiausių kolegijų, profesinio mokymo mokyklų bei 11 užsienio šalių mokymo įstaigų programomis ir pasiūlymais, išsiaiškinti stojimo sąlygas ir išsirinkti kur studijuoti.

Studentai parodoje galės susirinkti informaciją apie aukštesnes studijų pakopas, galimybes tęsti mokslus užsienyje, daugiau sužinoti apie sėkmingo įsidarbinimo subtilybes. Pirmą kartą parodoje visi Lietuvos universitetai išsamiai pristatys magistrantūros ir doktorantūros studijų programas.

Dirbantys žmonės parodoje ras gausybę informacijos ir pasiūlymų tęsti nebaigtas studijas, mokytis nuotoliniu būdu, studijuoti kalbas, kelti profesinę kvalifikaciją. Vadovai ras daugiau kaip 60 mokymo programų apie strategiją ir valdymą, vadovavimą ir lyderystę, rinkodarą, pardavimų skatinimą, finansus bei daugybę kitų.

Ministerija parodoje organizuoja šiuos renginius:
Vasario 4 d. 12.30 val. vyks švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus diskusija su abiturientais, mokytojais, tėvais, visais, kurie domisi permainomis aukštajame moksle.
Vasario 5 d. vyks Nacionalinės 2010 metų mechatronikos varžybos. Jų tikslas – propaguoti šiuolaikinių technologijų patrauklumą ir skatinti susidomėjimą inžinerinėmis studijomis bei atrinkti geriausią Lietuvos kolegijų komandą. Ji bus ruošiama dalyvauti „Europos mechatronikos žaidynėse 2010“, vyksiančiose Portugalijoje. Varžybose dalyvaus Kauno, Kauno technikos, Klaipėdos valstybinė, Panevėžio ir Vilniaus kolegijos.
Vasario 6 d. 11 val. vyks konferencija, skirta mokyklose veikiančių profesinio informavimo taškų specialistams.
Vasario 6 d. 13 val. vyks konferencija „Rinkis atsakingai: tavo studijos – tavo ateities programa“. Joje dalyvaus švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, Nacionalinio egzaminų centro direktorius Saulius Zybartas, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas. Renginyje bus pristatyti aktualūs pasikeitimai (lyginant su 2009 m.) dėl brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo, dėl priėmimo į aukštąsias Lietuvos mokyklas vykdymo, bus suteikta išsami informacija apie valstybės paskolų studentams suteikimą, išmokėjimą ir grąžinimą.

Vasario 4-6 d. vyks projekto „Profesijos gyvai“ renginiai. Parodoje dalyvausiančios Lietuvos profesinio mokymo įstaigos vėl pakvies į amatų miestą, kuriame profesija bus pristatoma atraktyviai demonstruojant kiekvieną sritį: senuosius tradicinius dailiuosius amatus, juvelyriką, reklamą ir poligrafiją, floristiką, fotografiją, kirpėjo, kosmetologo specialybę, mechatroniką ir kt. Projekto „Profesijos gyvai“ dalyviai lankytojus kvies ir į įvairius renginius, demonstruojančius atskirų profesijų meistriškumą. Čia vyks kostiumų, mados ir šukuosenų šou, barmenų ir konditerių šou bei kt.

Parodos metu vyks 26 konferencijos, seminarai, diskusijos, prisistatymai. Švietimo ir mokslo ministerija parodoje pristatys stendą, kuriame bus pateikiama informacija apie bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, aukštąjį mokslą, karjeros planavimą.

Parodoje dalyvaus daugiau nei 90 mokymo įstaigų – universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų ir amatų centrų, kalbų kursus rengiančių bendrovių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Kanados, Olandijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Šveicarijos, Vokietijos.

Vasario 6 d. parodoje – geltonųjų autobusų ir profesijos diena. Į renginį mokykliniais geltonaisiais autobusais skatinami atvykti mokiniai ir mokytojai iš rajonų.

Paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2010“ vyks vasario 4-6 dienomis Lietuvos parodų centre „Litexpo“(Laisvės pr. 5).
Ją organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija ir „Litexpo“.

Universitetas parengs naujas, tarpdisciplinines studijų programas, vykdys plataus masto tarptautinius mokslinius projektus, glaudžiai integruodamas studijas, mokslą ir klinikinę praktiką. Tikimasi, kad ši Alma Mater, rengianti medicinos ir veterinarinės medicinos, visuomenės sveikatos farmacijos, slaugos ir kitus specialistus, taps stipria ir konkurencinga aukštąja mokykla Europoje.

Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos sprendimą susijungti paskatino nauji iššūkiai, į kuriuos turi atsakyti šiuolaikinės studijos ir mokslas. Jungimuisi sąlygas sudarė aukštojo mokslo reforma, kurios prioritetai – aukšta studijų kokybė, profesionalūs dėstytojai, aprūpinta mokymo bazė, garantuota socialinė parama studentams, modernus aukštųjų mokyklų valdymas. Šiems tikslams pasiekti naudojamos milijoninės lėšos, skiriamos iš ES struktūrinių fondų.

Geografijos egzamino turinys apims bendrojo ir išplėstinio geografijos kurso pasiekimus iš geografinio pažinimo, gamtinės ir visuomeninės, regioninės ir globalinės geografijos teminių sričių.

Egzamino užduotį sudarys dvi dalys. Pirmojoje dalyje – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, reikalaujantys žinių ir supratimo bei jų taikymo įgūdžių, antrojoje dalyje – struktūriniai klausimai. Atsakydamas į juos, mokinys turės pademonstruoti gebėjimus pritaikyti įgytas žinias ir praktinius įgūdžius analizuodamas, vertindamas geografinę informaciją. br>
2010 metais bus rengiamos ir išbandomos pavyzdinės egzamino užduotys, tikslinami vertinimo kriterijai ir kt. Taip pat vyks susitikimai su mokytojais, kurių metų bus pristatoma egzamino programa,užduotys, vertinimas.

Iki 2012 m. abiturientai galės rinktis laikyti, kaip ir dabar, mokyklinį geografijos egzaminą.

Valstybinio brandos egzamino programą galima rasti Nacionalinio egzaminų centro (www.nec.lt), Ugdymo plėtotės centro (www.upc.smm.lt) ir Geografijos mokytojų asociacijos (www.geografija.lt ) tinklapiuose.

2010 m. bendrajame priėmime dalyvaus 44 valstybinės ir nevalstybinės aukštosios mokyklos – 21 universitetas ir 23 kolegijos. Bendrasis priėmimas vyks vienu metu į universitetus ir kolegijas. Jį organizuoja LAMA BPO – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti.

Stojantysis galės prioriteto tvarka į prašymą įrašyti iki 12 pageidavimų į bet kurių bendrajame priėmime dalyvaujančių aukštųjų mokyklų studijų programas.

Pagrindinis priėmimas vyks dviem žingsniais. Suskaičiavus visus pateiktus stojančiųjų pageidavimus ir palyginus jų galimybes įstoti jiems bus pasiūlyta galimybė laimėti garantuotą valstybės finansuojamą vietą universitete ar kolegijoje. Stojantysis galės nepriimti šio siūlymo, atsisakydamas vieno ar kelių anksčiau deklaruotų pageidavimų. Antras žingsnis jam pateiks kitus galimus pasiūlymus. Bus organizuojamas ir papildomas priėmimas, kuriame galės dalyvauti tik tie, kurie dalyvavo pagrindiniame priėmime.

Planuojama, kad kaip ir pernai valstybė finansuos maždaug pusę studijų vietų universitetuose ir kolegijose. Valstybės finansavimą bus galima gauti stojant ir į valstybines, ir į privačias aukštąsias mokyklas, studijuojant ir nuolatine, ir ištęstine studijų forma. Nevalstybinės aukštosios mokyklos galės priimti ne daugiau kaip 30 proc. valstybės finansuojamų studentų.

Atsižvelgus į darbo rinkos poreikius bus kiek sumažintas valstybės finansuojamų vietų skaičius vadybos, teisės krypčių studijų programose, kurios pernai sulaukė didžiausio stojančiųjų antplūdžio. Siekiant sustiprinti būsimųjų mokytojų rengimą, numatoma dvigubai daugiau lėšų skirti vienam pedagoginių studijų krepšeliui, tačiau sumažės valstybės finansuojamų vietų skaičius.

Konkursinio balo dedamosios dalys

Į aukštąsias mokyklas bus priimama pagal keturių mokomųjų dalykų rezultatus. Jų sąrašai buvo pateikti prieš dvejus metus paskelbtose 2010 m. priėmimo sąlygose.

Konkursinį balą sudaro trys brandos egzaminai ir vienas metinis pažymys. Pasirinkusiems menų studijas – stojamasis kūrybinių gebėjimų egzaminas, sudarysiantis didžiausią konkursinio balo svorį, vienas arba du brandos egzaminai ir vienas metinis pažymys.

Nors brandos atestatui gauti 2010 m. pakaks dviejų brandos egzaminų, stojantiesiems į aukštąsias mokyklas bus keliami aukštesni reikalavimai. Šiemet baigę mokyklas galės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu bus išlaikę ne mažiau kaip 3 brandos egzaminus – privalomą lietuvių kalbos ir du pasirenkamus brandos egzaminus. Išimtis padaryta meno studijoms – į jas stojant pakaks 2 brandos egzaminų.

Švietimo ir mokslo ministerija paskirstys preliminarius valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius pagal 11 studijų krypčių grupių. Tai:

1. Humanitarinių mokslų studijų sritis
2. Meno studijų srities muzikos, teatro ir kino, šokio krypčių grupė
3. Meno studijų srities dailės, dizaino, architektūros, fotografijos, medijų krypčių grupė
4. Socialinių mokslų studijų sritis (išskyrus teisės, verslo ir vadybos, švietimo ir ugdymo krypčių grupes)
5. Verslo ir vadybos krypčių grupė
6. Teisės krypčių grupė
7. Švietimo ir ugdymo krypčių grupė
8. Fizinių mokslų studijų sritis
9. Biomedicinos mokslų studijų srities gyvybės mokslų, žemės ūkio ir veterinarijos krypčių grupės
10. Biomedicinos mokslų studijų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupė
11. Technologijos mokslų studijų sritis.

Pakoreguota priėmimo tvarka į menų studijas

Atsižvelgiant į meno studijų specifiką ir 2009 m. priėmimo metu išryškėjusius trūkumus, bus patobulinta 2010 m. priėmimo tvarka.

Valstybės finansavimas menų studijoms 2010 m. atskiriamas į dvi krypčių grupes. Vienoje dėl valstybės finansavimo konkuruos stojantieji į muzikos, teatro ir kino, šokio studijų programas, o kitoje – į dailės, dizaino, architektūros, fotografijos, medijų studijas.

Kad į meno studijas įstotų geriausieji ir kad būtų patenkintas valstybei svarbių krypčių specialistų poreikis, 20 proc. menų studijoms skirtų lėšų bus skiriama grantams, dėl kurių konkuruos aukštosios mokyklos. Gavusios grantus aukštosios mokyklos pačios rengs priėmimą į laimėtas studijų vietas.

Grantų sistema siekiama užtikrinti, kad ilgainiui nekiltų grėsmė retoms, neskaitlingoms, bet valstybei reikalingoms studijoms. Gavę grantus, garsūs menininkai ir profesoriai turėtų galimybę patys atsirinkti geriausius stojančiuosius pagal specifinius kriterijus. Į grantus galėtų pretenduoti studijų išskirtinumą deklaruojančios mokyklos ir regioninės aukštosios mokyklos, taip būtų sprendžiamas menų studijų išlaikymo regionuose klausimas.

Darbo grupė dar tobulina bendrą studentų atrankos tvarką, kad būtų aiškiai apibrėžti stojamojo egzamino vertinimo kriterijai ir užtikrintas kuo objektyvesnis stojančiųjų į skirtingas menų kryptis gebėjimų vertinimas.

Kur rasti reikiamą informaciją

Su brandos egzaminų tvarka ir pavyzdžiais galima susipažinti Nacionalinio egzaminų centro svetainėje: www.egzaminai.lt .

Informacija apie profesijas, kvalifikacijas, profesines ir aukštąsias mokyklas, mokymo ir studijų programas – Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) interneto svetainėje: www.aikos.smm.lt .

Įvertinti norus, gebėjimus ir galimybes renkantis studijas gali padėti profesinio informavimo taškai (PIT) – http://kps.puslapiai.lt .

Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos internetinėje svetainėje galima rasti profesinio kryptingumo, interesų profilio ir polinkių testus – www.ldrmt.lt .

Su 2010 m. stojimu į aukštąsias mokyklas ir mokslo ir studijų reforma susijusią informaciją galima rasti mokslo ir studijų reformai skirtoje svetainėje: www.mokslas.lt .

Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo tvarka ir informacija apie galimybę įstoti skelbiama: www.lamabpo.lt .

Studijų kokybės vertinimo centras – www.skvc.lt – skelbia išsamius duomenis apie visų Lietuvos aukštųjų mokyklų vertintas studijų programas, jų akreditacijos lygį.

Informacija apie paskolas – Valstybinis studijų fondas: www.vsf.lt .