LSAS teigia, jog koreguojant rezidentūros studijų organizavimą, būtina atsižvelgti į tai, jog studentai atsakingai planuoja savo ateitį, baigę studijas dauguma yra sukūrę šeimas. Tačiau valstybė kasmet bent ketvirtadalį baigusių studentų pagal neįvardintus kriterijus siekia įdarbinti ne mažiau nei 3 metams pagal paskyrimą.

„Priverstinis baigusiųjų rezidentų įdarbinimas, manome, gali ne pagerinti situaciją, o net iššaukti dar didesnes problemas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje. Visų pirma yra suvaržoma asmens laisvė rinktis konkurencingą darbo užmokestį ir vietą, kadangi visose ligoninėse yra pakankamai skirtingas tiek infrastruktūros, tiek personalo lygis. Taip pat visiškai nėra aišku, kuo remiantis studentui bus skiriama darbo vieta. Visa tai gali turėti įtakos jauno specialisto tobulėjimui.“ – sako V. Morkūnas.

LSAS pabrėžia, jog siekis pagerinti sveikatos apsaugos lygį regionuose bei sumažinti gydytojų emigraciją turėtų būti parinktas atsisakant ankstesniais laikais taikomų prievolių. Tokiu atveju būsima studento darbo vieta būtų aiškiai apibrėžiama, jam nebūtų atimama teisė rinktis ir pačiam planuoti savo ateitį. Formuojant nuostatų projektą, visų pirma reikia atsisakyti skubotumo ir apsvarstyti kur kas palankesnes studentams priemones: dirbantiems regionuose studentams suteikti galimybę stažuotis kitose įstaigose, didesnius atlyginimus nei centruose bei atsakingą darbo vietą.

LSAS pabrėžia, kad tam, jog Įstatymo pataisų koregavimas vyktų atsakingai ir pamatuotai, buvo priimtas studentų atstovų siūlymas suburti darbo grupę iš suinteresuotų šalių atstovų: LR Seimo, LR Švietimo ir mokslo ministerijos, aukštųjų mokyklų, studentų atstovų bei konstitucinės teisės specialistų.

Šioje darbo grupėje bus svarstomi aukštųjų mokyklų valdymo ir finansavimo klausimai bei rotacijos principai, atsižvelgiant į posėdžio metu pateiktą LSAS siūlymą dėl privalomo gerai besimokančio studento sąvokos apibrėžimo, kai gerai besimokantis studentas laikomas neturintis akademinių skolų ir patenkantis į valstybės užsakymo normą pagal savo svertinį vidurkį kitų studentų atžvilgiu.

,,Akcentuojame, jog būtina kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl tikslaus rotacijos laikotarpio išaiškinimo ir galimybės numatyti tokį laikotarpį, kuris šiuo metu yra nuspręstas pateikti LR Seimo plenariniam posėdžiui. Tai šiuo metu aktualiausia studentams LR Mokslo ir studijų įstatymo dalis, kuri turi būti apibrėžta atsakingai bei nepažeidžiant konstitucinės doktrinos.“ – sako LSAS prezidentas Vilius Morkūnas.
Numatoma, jog suburta darbo grupė dėl LR Mokslo ir studijų įstatymo pataisų rengimo siūlymus turėtų pateikti iki kovo pirmos dienos, tuo laikotarpiu rengiant tarpinių rezultatų pristatymus LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui bei juos galutinai svarstyti pavasario sesijoje.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga primena, kad nuo Mokslo ir studijų įstatymo patvirtinimo, LSAS nuolatos siūlė korekcijas dėl tam tikrų įstatymo aspektų tobulinimo. Vakar, sausio 17 dieną, buvo pateikti siūlymai dėl šio Įstatymo koregavimo bei įvyko susitikimas su nacionaliniu mastu studentams atstovaujančiomis kitomis organizacijomis – Vilniaus universiteto studentų atstovybe bei Lietuvos studentų sąjunga – dėl vieningos pozicijos derinimo.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, atsižvelgdama į Teismo išaiškinimą dėl studentų rezultatų peržiūrėjimo, siūlo rotaciją visiems studentams vykdyti kas pusę metų jau po šio pavasario studijų semestro, numatant papildomus veiksmus, tokius kaip lanksčios ir studentų galimybes atitinkančios paskolų sistemos sukūrimas, tuo pačiu apibrėžiant gerai besimokančio studento sąvoką.

,,Valstybės finansuojamų vietų perskirstymas po kiekvieno semestro sudarytų sąlygas studentams siekti aukštesnių studijų rezultatų bei leistų efektyviai užtikrinti, jog tik gerai besimokantys studentai gauna valstybės finansavimą. Tačiau šiuo metu pastebime, jog LR Mokslo ir studijų įstatyme nėra nustatyti gerai besimokančio studento kriterijai bei yra tam tikrų sisteminių trūkumų, todėl koreguojant Įstatymą, reikia veikti kompleksiškai“ – teikia V. Morkūnas.

LSAS pabrėžia, kad reikia keisti ir Tarybų sudarymų principus, kurių pagrindu Taryba taptų Aukštosios mokyklos (AM) akademinės bendruomenės savivaldą atstovaujančiu valdymo organu, kuomet daugiau nei 50 proc. Tarybos sudarytų akademinės bendruomenės atstovai, o išorinių narių skyrimą tvirtintų AM Senatas (Akademinė taryba), taip apribojant valdžios atstovus nuo aukštųjų mokyklų valdymo.

Nuo Mokslo ir studijų įstatymo patvirtinimo, LSAS nuolatos siūlė korekcijas dėl tam tikrų įstatymo aspektų tobulinimo. 2011 m. kovo 18 d. teikė siūlymus dėl LR Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga atkreipia dėmesį, kad tinklo optimizavimas, paliekant po vieną universitetą Vilniuje ir Kaune, nepagerins aukštųjų mokyklų institucijų kokybės valdymo bei administravimo, kadangi sujungimo pasekmė – ženkliai sudėtingesnės administracinės struktūros,
kurių suvaldymas pareikalaus esminių pokyčių sprendimų priėmime bei reikiamų žinių sėkmingai restruktūrizacijai įgyvendinti.

Taip pat šiuo metu siūloma universitetų tinklo pertvarka nesudarytų pakankamų sąlygų universitetams tapti konkurencingesniais tarptautinėje erdvėje, kadangi jungimosi procesų metu žymiai daugiau dėmesio bus skiriama administraciniams procesams, o ne studijų kokybės gerinimui.

,,Optimizavimo procesas pirmiausiai turėtų būti orientuotas į studijų kokybės užtikrinimą, atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių poreikius, taip pat reikėtų numatyti mechanizmus, kurie skatintų mokslininkų, tyrėjų projektų įgyvendinimą bei mokslinės produkcijos kūrimą.“ – sako V. Morkūnas.

LSAS akcentuoja, jog siekiant užtikrinti kokybišką universitetų tinklo optimizavimą, būtina įvertinti galimybes ne tik sudarytos darbo grupės nagrinėtais aspektais, bet ir įvertinti ekonominius rodiklius, galimus socialinius pokyčius, identifikuoti jungimo laikotarpiu bei vėliau galinčias kilti problemas ir jų sprendimo metodus, remiantis ne tik turima užsienio šalių bet ir Lietuvos praktika, išanalizavus jau susijungusių aukštųjų mokyklų patirtis.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos poziciją dėl universiteto tinklo optimizavimo galima rasti www.lsas.lt puslapyje, skiltyje ,,Dokumentai“.

Konkurse „Rašom!“ kviečiami dalyvauti visi Lietuvos gyventojai: nuo trečiokų iki senjorų. Dalyviai susirungs trijose amžiaus grupėse: 3–6 klasių moksleiviai, 7–12 klasių moksleiviai ir suaugusieji.
„Rašom!“ organizatoriai kuria tradiciją – šiemet konkursas vėlgi vyks dviem etapais. Iš atsiųstų dailyraščių vertinimo komisija atrinks 10 geriausiųjų kiekvienos amžiaus grupės darbų. Šio etapo rezultatai bus paskelbti vasario 14 d. Lietuvių kalbos instituto ir bendrovės „Biuro pasaulis“ interneto svetainėse. Atrinktų darbų autoriai susirungs konkurso finale kitų metų kovo 7 d.

Šiemet kiekvienos grupės nugalėtojas ir originaliausio darbo autorius bus apdovanoti keltų bendrovės TALLINK kruizu Ryga–Stokholmas–Ryga 4 asmenims. Į Latvijos sostinę nugalėtojus su kompanija nuveš bendrovės „Lux Express“ autobusai. Visi patekę į finalą bus apdovanoti rašymo priemonėmis „Parker“ bei saldumynais.
Pernai konkurso organizatoriai sulaukė daugiau kaip 11.000 dailyraščiu perrašytų tekstų ne tik iš įvairiausių Lietuvos kampelių, bet ir užsienio – Vokietijos Vasario 16-tos gimnazijos bei Airijos. Šiemet tikimasi dar didesnio aktyvumo.

Indekso vertę lėmė tiriamųjų aktyvumas apimties bei turinio prasme, pasekėjų skaičius bei jų įsitraukimas į tiriamųjų skelbiamą turinį bei kiti, optimalų socialinės žiniasklaidos naudojimą patvirtinantys, rodikliai. Maksimalus galimas surinkti balų skaičius – 42.

Mažmeninės prekybos srityje, surinkusi 19,4 balo, lydere tapo „Rimi“, mobiliojo ryšio – „Omnitel“ (32,9), bankų – „Swedbank“ (33,0), aukštojo mokslo – „Kauno technologijos universitetas“ (22,4). Iš tirtų politikų daugiausia balų (31,5) surinko prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Indeksą sudarė ryšių su visuomene agentūra UAB „Komunikacija ir konsultantai“. Pasak agentūros direktoriaus Andriaus Kasparavičiaus, socialinė žiniasklaida nėra trumpalaikė mada, o esminis pokytis daugeliui: tradicinei žiniasklaidai, marketingo, ryšių su visuomene, reklamos ir kitų komunikacijos sričių atstovams.

„Manau, kiekvienas, dirbantis komunikacijos srityje, šiandien turi gerai pagalvoti, kaip prie šio pokyčio prisitaikyti: ar toliau į kliento duris belstis iki šiol naudotomis priemonėmis, ar pasirinkti pažangesnes. Socialinės žiniasklaidos indeksu siekiame paskatinti įmones įvertinti savo naudojamas komunikacijos priemones ir įsitikinti, ar išties jos atitinka šiuolaikinės komunikacijos tendencijas“, – teigia Andrius Kasparavičius.

Ateityje planuojama indeksą skaičiuoti periodiškai, o vertinamų sričių skaičių – plėsti.

,,Organizacija turi nuolatos tobulėti ir žengti į priekį, užtikrinant savo tęstinumą ir nuolatinę kokybišką veiklą. Džiaugiuosi, kad rinkimuose dalyvauja patyrę VGTU SA studentų atstovai, lyderiai savo fakultetuose. Juk, perimant studentų savivaldos vairą, svarbu gebėti įkvėpti kitus teigiamiems pokyčiams ir veikti studentų labui.“ – sako kadenciją baigiantis VGTU SA prezidentas Vilius Morkūnas.

Pagal naujuosius atstovybės įstatus, VGTU SA prezidentą nuo šių metų rinks ne studentų atstovai, o visų akademinių grupių seniūnai ir doktorantų atstovai, organizuojant 9 atskiras fakultetų seniūnų konferencijas. Tuo tarpu rezultatai bus paskelbti Visuotinės konferencijos metu.

Pokyčiams, kuomet organizacijos pagrindu tampa yra doktorantas arba seniūnas, kuris neša savo akademinės grupės nuomonę ir formuoja svarbiausius sprendimus, buvo ruoštąsi sistemingai. Prieš rinkimų metą, rugsėjo pabaigoje, buvo surengta pirmoji universitete Seniūno diena, kuomet buvo stiprinamas visų studentų atstovavimomodelio funkcionavimas, kuriamas betarpiškas bendravimas su atstovybe, tobulinami atstovų asmeniniai įgūdžiai ir aiškinama studentų savivaldos valdymo struktūros pokyčiai.

Pagal organizacijos įstatus, prezidentas yra VGTU SA vadovas, atsakingas už organizacijos veiklą Taip pat vadovas be atskiro įgaliojimo atstovauja ir ex officio yra VGTU Rektorato, VGTU SA Valdybos, CB narys ir renkamas pusantrų metų kadencijai.

Susipažinti su VGTU Studentų atstovybės kandidatais į prezidento postą galima interneto svetainėje www.vgtusa.lt, skiltyje „Dokumentai“.

Taisykles gali sužinoti visi susidomėjusieji, užsukę į mano internetinę svetainę www.stalionis.eu/konkursas-pasaku-knyga,“ – pasakojo Paulius Stalionis.

LSP naujovės

Lietuvos studento pažymėjimą bus galima naudoti ir kaip e-bilietą: Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos studentams į LSP bus iš karto integruotas e-bilietas to miesto, kuriame yra aukštoji mokykla, studijuojantiems kituose akademiniuose miestuose – arčiausiai esančio miesto, turinčio veikiančią e-bilieto sistemą. Studentai, norintys naudotis e-bilietu kituose miestuose, nei suteiktas pirminis variantas, tokią galimybę taip pat turės – tereikės nueiti į atitinkamo miesto susisiekimo paslaugas administruojančią įmonę bei aktyvuoti paslaugą.

Ateityje, naujos kartos studento pažymėjimui planuojama priskirti ir daugiau funkcijų – įdiegti atsiskaitymo už kopijavimo, maitinimo bei kitas paslaugas sistemą, leisiančią išvengti kylančių nepatogumų, kuomet piniginėje pritrūksta smulkių monetų ar norint greičiau atsiskaityti už suteikiamas paslaugas.

LSP gamyba

Svarbu atkreipti dėmesį, kuri studentų sąjunga (LSAS ar LSS) administruoja atitinkamos aukštosios mokyklos studento pažymėjimo gamybą – registruojantis naujo LSP gamybai arba pratęsimui būtina pasitikrinti, kuriame interneto tinklapyje (lsp.lsas.lt ar lsp.lt) reikia registruotis.

LSAS taip pat informuoja, jog studentai, nespėję pasigaminti LSP, visą rugsėjį galės naudotis transporto lengvatomis pateikę studento statusą patvirtinančią pažymą, kurią galima gauti savo aukštojoje mokykloje.

Informaciją, kaip pasigaminti ar prasitęsti LSP, studentai gali rasti interneto svetainėje www.lsas.lt, skiltyje „LSP“.

LSAS pastebi tai, jog trečdalis absolventų teigė nesvarstantys galimybės tęsti studijų magistrantūroje. Beveik pusė iš jų savo apsisprendimą motyvuoja per didele studijų kaina bei prasta jų kokybe, o daugiau kaip penktadalis absolventų išvis neturi poreikio arba noro siekti magistro laipsnio. Apklaustieji absolventai, ketinantys studijas tęsti Lietuvoje nurodo, kad tokį sprendimą lemia nenoras palikti artimuosius, siekis likti gimtoje šalyje bei užsienio kalbos žinių trūkumas.

„Pastebime, jog daugėja norinčių išvykti studijuoti į tam tikras šalis: palyginus su praėjusias metais absolventų, ketinančių išvykti tęsti studijas į Daniją padaugėjo nuo 13,1 proc. iki 15 proc., o norinčių išvykti į Norvegiją beveik trys kartus daugiau – 8 proc. Šios išvykimo tendencijos aiškiai siejasi ir su didelės dalies absolventų išsakyta nuomone, jog studijos yra per brangios, tuo tarpu Danijoje, Norvegijoje už studijas mokėti nereikia.“ – sako LSAS prezidentė Ieva Dičmonaitė. „Akivaizdu, jog išlaikant esamas tendencijas bei studijų kainas Lietuvos aukštosiose mokyklose ir toliau prarasime dalį išsilavinusio jaunimo. LSAS ragina kuo skubiau imtis atitinkamų priemonių, skatinančių jaunus žmones ateitį kurtį Lietuvoje bei pagaliau įgyvendinti skambias frazes, deklaruojančias mokslo svarbą valstybėje.“

Respondentai, nurodę, jog išvažiuoja dirbti į užsienį, teigė jog likti gyventi ir dirbti Lietuvoje paskatintų didesnis darbo užmokestis, geresnės darbo suradimo perspektyvos bei galimybės įsidarbinti pagal specialybę. Užsienyje darbo ieškotis ketina dešimtadaliu daugiau absolventų nei praėjusiais metais. Taip pat dešimtadaliu daugiau absolventų, t.y. 49 proc., teigė, jog šiuo metu nedirba bei to nedarė studijų laikotarpiu.

LSAS inicijuota apklausa buvo atlikta birželio 20 – liepos 3 dienomis. Plačiau susipažinti su tyrimo duomenimis galite interneto svetainėje www.lsas.lt, skiltyje „Dokumentai“.