LSAS pabrėžia, kad tam, jog Įstatymo pataisų koregavimas vyktų atsakingai ir pamatuotai, buvo priimtas studentų atstovų siūlymas suburti darbo grupę iš suinteresuotų šalių atstovų: LR Seimo, LR Švietimo ir mokslo ministerijos, aukštųjų mokyklų, studentų atstovų bei konstitucinės teisės specialistų.

Šioje darbo grupėje bus svarstomi aukštųjų mokyklų valdymo ir finansavimo klausimai bei rotacijos principai, atsižvelgiant į posėdžio metu pateiktą LSAS siūlymą dėl privalomo gerai besimokančio studento sąvokos apibrėžimo, kai gerai besimokantis studentas laikomas neturintis akademinių skolų ir patenkantis į valstybės užsakymo normą pagal savo svertinį vidurkį kitų studentų atžvilgiu.

,,Akcentuojame, jog būtina kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl tikslaus rotacijos laikotarpio išaiškinimo ir galimybės numatyti tokį laikotarpį, kuris šiuo metu yra nuspręstas pateikti LR Seimo plenariniam posėdžiui. Tai šiuo metu aktualiausia studentams LR Mokslo ir studijų įstatymo dalis, kuri turi būti apibrėžta atsakingai bei nepažeidžiant konstitucinės doktrinos.“ – sako LSAS prezidentas Vilius Morkūnas.
Numatoma, jog suburta darbo grupė dėl LR Mokslo ir studijų įstatymo pataisų rengimo siūlymus turėtų pateikti iki kovo pirmos dienos, tuo laikotarpiu rengiant tarpinių rezultatų pristatymus LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui bei juos galutinai svarstyti pavasario sesijoje.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga primena, kad nuo Mokslo ir studijų įstatymo patvirtinimo, LSAS nuolatos siūlė korekcijas dėl tam tikrų įstatymo aspektų tobulinimo. Vakar, sausio 17 dieną, buvo pateikti siūlymai dėl šio Įstatymo koregavimo bei įvyko susitikimas su nacionaliniu mastu studentams atstovaujančiomis kitomis organizacijomis – Vilniaus universiteto studentų atstovybe bei Lietuvos studentų sąjunga – dėl vieningos pozicijos derinimo.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, atsižvelgdama į Teismo išaiškinimą dėl studentų rezultatų peržiūrėjimo, siūlo rotaciją visiems studentams vykdyti kas pusę metų jau po šio pavasario studijų semestro, numatant papildomus veiksmus, tokius kaip lanksčios ir studentų galimybes atitinkančios paskolų sistemos sukūrimas, tuo pačiu apibrėžiant gerai besimokančio studento sąvoką.

,,Valstybės finansuojamų vietų perskirstymas po kiekvieno semestro sudarytų sąlygas studentams siekti aukštesnių studijų rezultatų bei leistų efektyviai užtikrinti, jog tik gerai besimokantys studentai gauna valstybės finansavimą. Tačiau šiuo metu pastebime, jog LR Mokslo ir studijų įstatyme nėra nustatyti gerai besimokančio studento kriterijai bei yra tam tikrų sisteminių trūkumų, todėl koreguojant Įstatymą, reikia veikti kompleksiškai“ – teikia V. Morkūnas.

LSAS pabrėžia, kad reikia keisti ir Tarybų sudarymų principus, kurių pagrindu Taryba taptų Aukštosios mokyklos (AM) akademinės bendruomenės savivaldą atstovaujančiu valdymo organu, kuomet daugiau nei 50 proc. Tarybos sudarytų akademinės bendruomenės atstovai, o išorinių narių skyrimą tvirtintų AM Senatas (Akademinė taryba), taip apribojant valdžios atstovus nuo aukštųjų mokyklų valdymo.

Nuo Mokslo ir studijų įstatymo patvirtinimo, LSAS nuolatos siūlė korekcijas dėl tam tikrų įstatymo aspektų tobulinimo. 2011 m. kovo 18 d. teikė siūlymus dėl LR Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus.

Ko gero dėsningas sprendimas. Viešbučiai gavę lengvatas kainų nesumažino, kad pritraukti daugiau klientų, o tiesiog lengvatos dėka siekė pasididinti pelnus.

Prezidentės teigimu, trečią Nepriklausomybės dešimtmetį pradėjusi Lietuva yra teisingame kelyje ir jau subrendusi permainoms.

Pasak šalies vadovės, ekonomikos augimas, gerokai viršijęs prognozes, suteikia ekonominio optimizmo, tačiau būtiniausių paslaugų ir produktų kainos įpareigoja greičiau pertvarkyti šalies šilumos ūkį ir socialinę sistemą, neatidėlioti verslo ir nevyriausybinių organizacijų skatinimo priemonių.

„Ne 2020-aisiais ar 2030-aisiais, o būtent dabar, kai ekonomika įgauna potencijos, jai būtinas realus palaikymas. Todėl raginu visas ministerijas, tarnybas ir žinybas inventorizuoti savo darbus, planus, gaires ir strategijas ir rimtai susikaupti šiam darbui”, – pabrėžė Prezidentė.

Skaudžiausia ir sunkiausiai gydoma valstybės negalia Prezidentė ir šiemet įvardijo korupciją, ypatingai pabrėždama kovą su politine korupcija ir įstatymų leidybos skaidrinimą.

„Kiekvieną kartą, kai man bus pateiktas koks nors atskiros grupelės užsakytas, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiantis įstatymas, asmeniškai domėsiuos jo kilmės istorija. Asmeniškai aiškinsiuos, kurioje teisėkūros grandyje atsirado tokių įtarimų keliančios nuostatos”, – sakė Prezidentė.

Užsienio politikos srityje, pasak Prezidentės, svarbiausia – produktyvi narystė ES ir NATO bei konstruktyvi ir stabili kaimynystė.

Drauge su metiniu pranešimu Prezidentė pateikia visuomenei ir savo veiklos metinę apžvalgą, kurioje įvardytos Prezidentės iniciatyvos ir pasiekimai ginant šalies gyventojų interesus kovos su korupcija, teisingumo, ekonominės, socialinės ir kultūrinės aplinkos gerinimo bei užsienio politikos srityse. Antrųjų Prezidentės kadencijos metų prioritetas – korupcijos užkardymas ir energetinė šalies nepriklausomybė.

Antrųjų Prezidentės Dalios Grybauskaitės metų veiklos apžvalga

Statistika

• Įvyko 26 užsienio vizitai, dar 3 numatyti birželio mėn.

• priimti 35 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovai ir aukšti pareigūnai

• 69 dvišaliai susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 28 susitikimai su Prezidentais, 2 su karaliais, 10 su Premjerais

• priimti 23 šalių ambasadorių skiriamieji raštai

• paskirti 5 Lietuvos ambasadoriai

• pasirašyti 298 įstatymai

• 12 įstatymų grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti

• inicijuoti 66 teisės aktai, iš kurių 58 jau įgyvendinami

• paskirta 15 valstybės institucijų vadovų ir/arba jų pavaduotojų

• paskirtas 21 naujas teisėjas, pakeisti 7 teismų vadovai, atleista 19 teisėjų, iš jų 6 – už teisėjo vardo pažeminimą

• 13 vizitų į šalies regionus

• surengta 13 interviu, 9 spaudos konferencijos ir 18 brifingų Lietuvos žiniasklaidai; 19 interviu užsienio žiniasklaidai

• pasakytos 44 kalbos

• atsakyta į 5120 šalies gyventojų ir 5979 juridinių asmenų laiškus

Kova su korupcija

Įteisintas išplėstinis turto konfiskavimas – BK pataisos.

Penkis kartus padidintos piniginės baudos už ekonominius, finansinius ir kitus kriminalinius nusikaltimus – BPK pataisos.

Garantuota apsauga nuo persekiojimo apie korupciją ir kitus nusikaltimus pranešantiems žmonėms – BPK pataisos.

Išplėstas specialiųjų tarnybų tikrinamų valstybės tarnautojų sąrašas ir pakeista jų tikrinimo tvarka -Korupcijos prevencijos, Operatyvinės veiklos, Valstybės tarnybos įstatymų pataisos.

Viešųjų pirkimų skaidrinimas – Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, įpareigojančios viešinti ir su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) suderinti visus, net ir vidaus sandoriais ar neskelbiamų derybų būdu vykdomus pirkimus. Siūloma keisti VPT pavaldumą.

Pradėtas šilumos ūkio demonopolizavimas – Šilumos, Konkurencijos, Civilinio kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų įstatymų pataisos, numatančios, kad daugiabučių administratoriai ir su jais susiję asmenys negalės būti šilumos ir kitų komunalinių paslaugų teikėjais.

Už kartelinius susitarimus numatyta asmeninė įmonių vadovų atsakomybė, didesnės baudos ir prailginti sankcijų skyrimo senaties terminai – Konkurencijos įstatymo pataisos.

Apibrėžtos kadencijos visų lygių VSD, STT ir Prokuratūros vadovams.

Parengtos sveikatos įstaigų vadovų kadenciją apribojančios įstatymų pataisos. Siūloma apibrėžti kadencijas visų biudžetinių įstaigų vadovams.

Užtikrinta konstitucinė miškų apsauga. Užkirstas kelias miškų dalyboms ir privačioms statyboms miškuose – vetuotas Miškų įstatymas.

Užtikrinta galimybė savivaldos rinkimuose dalyvauti nepartiniams kandidatams – vetuotas Politinių partijų ir kampanijų finansavimo įstatymas.

Neleista pailginti prekybos alkoholiu laiko ir sumažinti alkoholio akcizų – vetuotas Alkoholio kontrolės įstatymas ir Akcizų įstatymas.

Teisingumas ir saugumas. Pertvarkos teismuose ir teisėsaugos institucijose.

Pakeista uždara teismų administracinės veiklos kontrolės sistema. Teismų veiklos tyrimuose galės dalyvauti ir visuomenė -Teismų įstatymo pataisos.

Pradėta viešinti visa informacija apie teisėjų atrankas, pakeista teisėjų egzaminų tvarka.

Jokios tolerancijos aplaidiems teisėjams – už teisėjo vardo pažeminimą atleisti 6 teisėjai.

Pašalintos istoriniam teisingumui trukdžiusios teisinės spragos – priimtos BK pataisos, leidžiančios perkvalifikuoti Sausio 13-osios, Medininkų ir kitas visuomenei svarbias bylas.

Inicijuotos spartesnį bylų nagrinėjimą ir tolygų teismų darbo krūvį užtikrinančios Teismų įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pataisos.

Prezidentei pareikalavus baigti liustracijos procesą, pradėti viešinti KGB archyvo dokumentai.

Paskirtas naujas Policijos vadovas įpareigotas parengti naujas Policijos veiklos gaires ir užtikrinti pareigūnų rotaciją.

Užtikrinta, kad dviguba pilietybė būtų išimtis, o ne plačiai paplitęs reiškinys – vetuotas Pilietybės įstatymas.

Patvirtinti grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo prioritetai, pritarta atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai.

Patvirtinta Lietuvos ginkluotos gynybos koncepcija, pagal kurią bus koreguojama kariuomenės struktūra ir plėtojama krašto apsaugos sistema.

Ekonominės, socialinės ir kultūrinės aplinkos gerinimas

Realistinis 2011 m. biudžetas ir išlaidų suvaržymas užtikrino finansinį stabilumą ir galimybę kitąmet atkurti sumažintas pensijas ir didinti MMA.

Paskirtas naujas Lietuvos banko vadovas įpareigotas užtikrinti šalies ekonomikos stabilumą, apsaugoti gyventojų interesus ir šalies finansų sistemą nuo galimų krizių ateityje.

Paskirtas naujas Konkurencijos tarybos pirmininkas įpareigotas operatyviau atlikti tyrimus dėl įmonių kartelinių susitarimų ir piktnaudžiavimų dominuojančia padėtimi.

Skaidri kainų politika – įpareigojimas Valstybinei kainų ir energetikos komisijai užtikrinti skaidrias ir objektyvias kainas ir ginti vartotojų interesus, pateiktos konkurencingesnes komunalinių paslaugų kainas užtikrinsiančios Šilumos, Konkurencijos įstatymų pataisos.

Inicijuotas Savanoriškos veiklos įstatymas.

Inicijuotas NVO įstatymas.

Sudaryta galimybė NVO teikti sveikatos gerinimo paslaugas ir gauti joms finansavimą – Sveikatos sistemos įstatymo pataisos.

Prezidentei remiant pradėjo veikti Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymas.

Sustabdyta jūreivių diskriminacija – vetuotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.

Prezidentei paraginus pakeistos daugiafunkcių centrų steigimo sąlygos – centruose leista teikti visas bendruomenės poreikius atitinkančias švietimo, kultūros ir socialines paslaugas.

Parengtos Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo pataisos, reikalaujančios sudaryti svarbiausių valstybei objektų sąrašą.

Prezidentei reikalaujant patobulintas studijų krepšelio skirstymo mechanizmas, supaprastinta mokslinių tyrimų pirkimų tvarka.

13 vizitų į šalies regionus – Varėnos (2k.), Alytaus, Prienų, Trakų, Švenčionių, Utenos, Telšių, Radviliškio rajonuose bei Panevėžio, Kauno (2k.) ir Klaipėdos miestuose – verslumo, socialiai atsakingo verslo, inovacijų, bendruomeniškumo, savanorystės, pagalbos vieni kitiems bei alternatyvų globos namams skatinimas.

Šalies interesų gynimas per užsienio politiką

Įvyko 26 vizitai užsienyje, iš jų 5 Europos Vadovų Tarybos (EVT), prieš kurias susitinkama su NB 6 -Šiaurės ir Baltijos šalių vadovais. Birželio mėnesį numatyti vizitai į Estiją, Vokietiją ir EVT Briuselyje).

Vizitų metu vyko dvišaliai susitikimai su Lenkijos, Norvegijos, Austrijos, Latvijos, Estijos, Gruzijos, Baltarusijos, Kinijos, Kazachstano, Azerbaidžano, Armėnijos, Kirgizijos, Italijos, JAV, Vokietijos, JT vadovais.

Lietuvoje apsilankė 35 užsienio valstybių vadovai ir pareigūnai, iš jų 9 valstybių – Lenkijos, Vokietijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Kroatijos, Slovakijos prezidentai, 4 EK komisarai, ESBO vadovas. (+ birželio mėn. planuojamas susitikimas su JAV valstybės sekretore H. Clinton, Suomijos Prezidente T. Halonen ir Mongolijos PrezidentuT. Elbegdorj).

Su Lenkijos Prezidentu B. Komorovskiu susitikta 5 kartus.

16 susitikimų su Šiaurės ir Baltijos šalių vadovais.

Svarbiausi pasiekimai užsienio politikos srityje:

Sustiprėjo Lietuvos pozicijos ES, NATO, ESBO ir Demokratijų bendrijoje.

NATO koncepcijoje įtvirtinti realūs Baltijos šalių gynybos planai, numatytos priemonės prieš energetines ir kibernetines grėsmes, įsipareigota kurti Lietuvos ir visų NATO narių interesus atitinkančią priešraketinės gynybos sistemą.

Pažanga siekiant ilgalaikės Lietuvos oro erdvės apsaugos (nuolatinės NATO oro policijos misijos).

EVT pritarė Lietuvos siūlymams dėl griežtesnių saugumo reikalavimų atominių jėgainių eksploatavimui, kurie bus keliami ir šalia Lietuvos statomoms AE Kaliningrade ir Baltarusijoje.

Aktyvesnio dialogo su Vokietija ir Šiaurės bei Baltijos šalimis rezultatas – EVT sprendimas iki 2014 m. sukurti vieningą ES energetikos rinką ir 2015 m. panaikinti energetines salas. Elektros ir gamtinių dujų jungčių Baltijos jūros regione plėtra.

Lietuvoje įkurtas Energetinio saugumo centras sieks tapti akredituotu NATO kompetencijos centru.

Aktyvesnio dialogo su JAV rezultatas – susitarimas dėl krovinių tarptautinei misijai Afganistane tranzito per Lietuvą, augančios tranzito apimtys.

Pasirašyta palengvinto pasienio režimo sutartis su Baltarusija.

Atgaivinta ir išplėtota Demokratijų bendrijos veikla – Lietuvoje vyks aukšto lygio pasaulio lyderių moterų renginys.

Jungtinių Tautų pritarimas Prezidentės pasiūlytai rezoliucijai dėl Baltijos jūroje esančio cheminio ginklo.

Pradėtas bendradarbiavimas su NATO šalimis ir Rusija dėl Baltijos jūros aplinkosaugos.

Lietuvos prezidentės metinis pranešimas 2011 – Kalba

Brangūs Lietuvos Žmonės, gerbiami posėdžio dalyviai,

Nuoširdžiai džiaugiuosi proga vėl susitikti su Jumis.

Šį, man ypač svarbų įvykį vertinu ne tik kaip konstitucinę pareigą, bet pirmiausia kaip galimybę visiems kartu stabtelėti, atitrūkti nuo vienadienių problemų, konfliktų, skandalų ir pasikalbėti apie svarbius dalykus, kurie gali lemti mūsų šiandieną ir mūsų vaikų rytojų.

Esu konstruktyvaus žodžio šalininkė. Ir kalbu, kad žodžius paverstume darbais, o darbus – rezultatais.

Kaip tik taip suprantu ir Konstitucijoje numatyto Prezidento metinio pranešimo tikslą ir prasmę. Todėl, ruošdamasi šiandieniniam susitikimui, nutariau trumpai atsigręžti į du tūkstančiai dešimtuosius, kad kartu įvertintume, kokių vaisių davė pernykštis pokalbis.

Lygiai prieš metus savo pirmajame metiniame pranešime įvardijau skaudžiausią mūsų visuomenės rykštę – valstybės nužmogėjimą. Apžvelgiau opiausias problemas, kurios kyla iš šios mūsų gyvenimo ydos. Pasiūliau kelią – besąlygiškos žmogaus viršenybės principo įtvirtinimą visuose darbuose, planuose ir sprendimuose.

Srautas pritariančių skambučių, laiškų, žinučių, kurių sulaukiau iš eilinių Lietuvos žmonių, valstybės pareigūnų, politikų ir politikos apžvalgininkų, mane džiugino. Jis reiškė: savo valstybėje jaučiamės panašiai, problemas suprantame vienodai, sprendimus matome tokius pačius.

Vadinasi, galime dirbti vieningai ir bendram tikslui – valstybei ir jos žmonėms. Tik sutarę dėl šio – visų svarbiausio – prioriteto, liausimės blaškytis ir gebėsime atsakingai pasirinkti aiškią vieningo ir strateginio mąstymo kryptį.

Sutvarkysime ir teisėkūros procesą – padarysime jį aiškesnį, skaidresnį ir efektyvesnį. Nukreipsime jį dirbti ne kokiai nors atskirai žinybai, ne saujelei, grupelei ar grupuotei, o mūsų žmonėms, visuomenei, valstybei.

Kiek toli pažengėme šia kryptim?

Kalbėsiu faktais.

Per šiuos metus dvylika kartų Seimui grąžinau svarstyti jo priimtus įstatymus.

Nes privalėjau užkardyti alkoholio verslo lobistų iniciatyvą, kuria siekta valstybės biudžeto sąskaita alkoholio industrijos magnatų kišenes papildyti šimtu milijonų litų. Lygiai tiek milijonų būtume praradę mes – visuomenė ir valstybė.

Teko grąžinti Žemės ir Žemės reformos įstatymus, nes negalėjau leisti rizikuoti visų Lietuvos žmonių turtu.

Praėjusią savaitę grąžinau pakartotinai svarstyti ir Miškų įstatymo pataisas. Negalėjau pritarti, kad būtų įteisintos prielaidos neprognozuojamam ir nesuvaldomam miškų niokojimui bei urbanizacijai. Sutikti, kad iš žmonių būtų atimti dar ir miškai, kaip atsitiko su gražiausiomis Lietuvos paežerėmis ir paupiais.

Su tokiais ir panašiais įstatymų leidybos atvejais susidūriau, kaip jau minėjau, 12 kartų. Vienuolikos mano veto Seimas neatmetė, tikiu, kad į pateiktus svarius argumentus bus įsiklausyta ir pastarojo – Miškų įstatymo – veto atveju.
Darau išvadą: parodžius broką, pateikus paruoštus jo ištaisymo būdus, Seimo nariai išgirdo argumentus. Tai reiškia, kad bendradarbiavimas įmanomas ir buvo vaisingas, nors ne visada lengvas ir greitas.

Gerbiamieji,

Neketinu pasitenkinti vien padėties vertinimu, apgailestavimu dėl menkos pažangos ir anoniminių kaltininkų pasmerkimu. Kur jau kur, o šioje – įstatymų leidybos – srityje negalime laukti dar vienerių metų, kad paskui dar sykį įvertintume padėtį. Todėl siekdama rezultato – naujo požiūrio ir naujos įstatymų kokybės – būsiu nuosekli ir atkakli.

Jeigu man pasirašyti bus pateiktas visuomenei žalingas įstatymas, jį vetuosiu. Siūlysiu konstruktyvius sprendimus, kurie pagerintų ir praskaidrintų mūsų gyvenimą, o ne skurdintų žmones ir varytų juos arba į neviltį, arba – į viltį svetimoje šalyje.

Ir kiekvieną kartą, kai man bus pateiktas koks nors atskiros grupelės užsakytas, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiantis įstatymas, asmeniškai domėsiuos jo kilmės istorija. Asmeniškai aiškinsiuos, kurioje teisėkūros grandyje atsirado tokių įtarimų keliančios nuostatos.

Sakoma: tauta turi pažinti savo didvyrius. Tačiau būtina pažinti ir savo niekdarius, nemokšas, o ypač – parsidavėlius. To reikia, kad apvalytume valstybės tarnybą, kad išguitume iš jos tuos, kurie atėjo ne tarnauti, o prekiauti įstatymais, leidimais, sprendimais ir nuosprendžiais. O baisiausia – žmonių pasitikėjimu valstybe.

Taip, vėl kalbu apie korupciją.

Apie šią – skaudžiausią, giliausiai įsišaknijusią ir sunkiausiai gydomą mūsų negalią – kalbėjau ir prieš metus.

Priminsiu vienu sakiniu: kalbėjau apie jos paplitimo ir nebaudžiamumo problemas, informavau, kad už korupcines veikas buvo pradėta per septynis šimtus ikiteisminių tyrimų. Tačiau nė vienas kyšininkas nebuvo nuteistas laisvės atėmimu.

Kas pasikeitė nuo praėjusio birželio?

Pirmasis skaičius liko toks pat – už tas pačias korupcines veikas ir vėl pradėta per septynis šimtus ikiteisminių tyrimų. Tačiau už veikas, susijusias su kyšininkavimu, realiai laisvės neteko jau 18 nusikaltėlių: 6 – už kyšio ėmimą, 12 – už papirkimą.

Ar tai laimėjimas? Tikrai ne.

Visų pirma todėl, kad tie už grotų atsidūrę nusikaltėliai – ne vieninteliai ir ne paskutiniai, vertęsi tokia veikla. Gerbiu nekaltumo prezumpciją ir vis dėlto drįstu teigti: laisvėje kyšininkų tebėra daugiau negu už grotų. Tą rodo ir specialiųjų tarnybų atlikti tyrimai, ir žmonių, su kuriais dažnai bendrauju, patirtis.

Antra – mes siekiame ne kuo daugiau susodinti į kalėjimą, bet užkardyti ir atgrasyti. Mano vertinimu, šia kryptimi per metus pasistūmėjome gerokai pirmyn.

Dėkoju Seimui už tai, kad išgirdo mano pernykštį kreipimąsi, palaikė pastangas pradėti nuoseklią sisteminę kovą ir iš esmės pritarė visiems mano pasiūlymams, kuriais siekiau, kad šalyje sukurtume aplinką, kurioje sukčiauti ir vogti būtų ne tik negražu, bet ir nepelninga.

Mano pasiūlyti ir Seimo priimti pailginti senaties terminai susiaurins landas išvengti pelnytų bausmių. Be to, nebelieka paskatų vilkinti bylas.

Siūliau iš esmės padidinti baudas už ekonominius nusikaltimus – ir tokios pataisos jau įteisintos.

Pavyko įtikinti Seimą pritarti mano pasiūlytoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis įteisinta atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą nuostata ir įtvirtinta išplėstinio turto konfiskavimo galimybė.

Šiomis pataisomis atsisakėme trumparegiškos doktrinos „nepagautas – ne vagis”. Sargų negebėjimas pagauti vagies teisuoliu nepadaro. Todėl suteikėme valstybei teisę pasidomėti nepaaiškinamų turtų kilme.

Įtvirtinome valstybės teisę konfiskuoti visą neteisėtai sukauptą turtą – įskaitant ir tą, kurį mėginta paslėpti sukčiaus giminaičių ar bendrininkų vardu.

Šiais sprendimais ne tik priversime susiskaičiuoti galimą nusikalstamo verslo pelningumą ir riziką. Teisėsaugai jais suteiksime – ir jau suteikėme – naują ir veiksmingą instrumentą. Netrukus galėsime pareikalauti įtikinančio rezultato.

Taip pasiuntėme aiškų signalą tiems, kas iki šiol slapta, o kartais ir įžūliai atvirai tyčiojosi iš visuomenės ir valstybės. Įspėjome juos: šį kartą mes ne tik kalbame. Šį kartą mes darome. Panaudosime visas valstybės galias, kad apgintume jos nuosavybę ir garbę.

Ir ypatingą dėmesį skirsime pačių kovotojų korpuso kokybei – jų kompetencijai, profesionalumui – ir visų pirma padorumui.

Pasiūliau pataisyti Valstybės tarnybos, Korupcijos prevencijos ir Operatyvinės veiklos įstatymus. Sugriežtinome užkardas, kad nepakankamos kompetencijos ir ypač abejotinos reputacijos asmenys nepatektų į ministerijų, savivaldybių, prokuratūrų, valstybės įmonių postus, kuriuose formuojami pasiūlymai ir daromi sprendimai.
Neabejoju, kad naujų vėjų reikia teisėsaugos institucijoms bei specialiosioms tarnyboms.

Todėl dėkoju Seimui, palaikiusiam mano iniciatyvą nustatyti pareigūnų kadencijas. Tikiu, kad tai krestelės sistemą. Pakurstys gabių ir kūrybingų pareigūnų profesinius siekius. Ir padės įveikti tai, kas iki šiol atrodė neįveikiama, – pavojingą ilgalaikio įsitvirtinimo poste sindromą, nuo kurio – tik žingsnis į „visagalystę”, į nebaudžiamumą, į klaninį teisingumą.

Vis dėlto dar laukia valstybės tarnybos ir viso iš biudžeto gyvenančio sektoriaus skaidrinimo, atsakomybės bei profesionalumo stiprinimo darbas.

Čia būtinai norėčiau dar kartą trumpai sugrįžti į pernykštę apžvalgą. Būtent į tą jos dalį, kur kalbėjau apie teismus. Apie sistemos sustabarėjimą, profesinį degradavimą ir aroganciją. Ir apie neatidėliotiną poreikį supaprastinti teisminio proceso procedūras, įteisinti platesnį atstovavimą visuomenei teismuose. Kalbėjau ir apie būtinybę atverti sistemą naujiems žmonėms, naujiems požiūriams ir darbams.

Žinau, pastarojo meto skandalų kontekste toks šiandieninis mano vertinimas nuskambės gal ir netikėtai. Tačiau, peržvelgusi praėjusių metų įvykius ir darbus, pasakysiu: ledai pajudėjo.

Pakeistas Teismų įstatymas sukūrė prielaidas įtraukti visuomenę į teismų ir teisėjų administracinės veiklos kontrolę. Reikia, kad šią įstatyme įtvirtintą nuostatą pradėtume taikyti realiame gyvenime. Kad pačios visuomeninės organizacijos imtų aktyviai naudotis jai numatyta teismų administravimo kontrolės teise. Jei reikės, esu pasirengusi paremti visuomenininkų pastangas įsijungti į teisingumo sistemos veiklos tobulinimo darbus.

Prieš kurį laiką savo iniciatyva atskiru dekretu patvirtinau naują teisėjų atrankos tvarką. Domėjausi ir žinau: ji jau paspartino atrankos procesą, papildė jų komandą naujais geros reputacijos žmonėmis ir sumažino teisėjų darbo krūvį.
Praėjusią savaitę pasirašiau ir Teismų įstatymo pakeitimus, kurių paskirtis panaši – padaryti teismų sistemą lankstesnę, paspartinti teisėjų perkėlimo ir atrankos procedūras. Teisėjų pajėgos galės būti paskirstytos racionaliau, darbo krūvis – tolygiau. Todėl visuomenė galės pareikalauti ne tik spartesnio bylų nagrinėjimo, bet ir geresnės darbo kokybės.

Pastaruoju metu pratrūkę teisėjų elgesio skandalai yra gėdingi. Tačiau jie neturi mūsų varyti į neviltį. Nes tai – senos šunvotės, ilgai dangstytos klano paslapties šydu, pagaliau pratrūkusios į išorę. Ir tai reiškia – valomės. Tas teikia svarumo mūsų, o ne sistemos uždarumo šalininkų argumentams.

Kyšis, piktnaudžiavimas tarnyba, korupcinė veika – tai sandoriai, kuriuose dalyvauja mažiausiai dvi šalys. Tai reiškiniai, kurie gali egzistuoti tol, kol mes – visuomenė – tą pakenčiame. Padėtis ims keistis tik tuomet, kai visuomenės nepakantumo koncentracija pasieks kritinę ribą.

Noriu ir sieksiu, kad tas įvyktų kuo greičiau. Ir viešai įsipareigoju nuosekliai remti ir globoti į šį tikslą orientuotas piliečių iniciatyvas. Nes būtent dabar, o ne rytoj yra tas lemtingasis momentas „arba – arba”.

Gerbiamieji,

Gyvename ypatingą metą, kai kritiniais taškais pažymėta beveik kiekviena mūsų valstybės ir visuomenės gyvenimo sritis.

Taip pat ir ekonomika.

Jau kuris laikas ramiau atsikvėpę džiaugiamės, kad pavyko išvengti finansų griūties. Krizę suvaldėme. Ir dargi daug geriau nei kai kurios Europos senbuvės, euro zonos narės. Tai – gera žinia.

Ekonomikos augimas gerokai viršijo prognozes ir pasiekė beveik 7 procentų rodiklį. Tai įspūdinga naujiena. Tikiu, tą ilgainiui pajus kiekvienas Lietuvos žmogus.

Tačiau užvis svarbiausia ne rekordiniai tempai, o augimo šaltiniai.

Pernai mūsų ūkis augo daugiausia dėl eksporto – tai yra tik dėl to, kad kitose šalyse žmonės ėmė gyventi geriau ir pirkti daugiau. Šiemet pastebime naują tendenciją: atsigauna vidaus vartojimas mūsų pačių rinkoje. Pradeda atsigauti ekonominiai lūkesčiai. Tai reiškia: ima rastis ekonominio optimizmo. Randasi tikėjimo.

Būtent dabar ypatingą prasmę įgauna solidarumo idėja. Todėl atsigręžkime į tuos, kam sunkiausia. Atkreipkime dėmesį į kainas tų produktų, kurie yra ypač svarbūs kukliausio vartotojo krepšelyje. Aiškinkimės jų brangimo priežastis. Čia savo darbą turi atlikti konkurencijos prižiūrėtojai.

Rimtai svarstykime minimalaus darbo užmokesčio klausimą. Dėl jo turime būti apdairūs, tačiau negalime būti užsispyrę. Tesėkime pažadą atkurti pensijas. Socialinė sistema laukia realių reformų, o ne popierinių koncepcijų ar gairių.

Padėkime verslui. Ypač tam, kuris investuoja į ateitį, sukuria naujas darbo vietas ir taip padeda valstybei žmonių lūkesčius ir šiandienines ekonominės plėtros galimybes paversti realybe.

Žinau, finansinės paramos ar didelių mokesčių lengvatų pasiūlyti negalime. Tačiau padarykime tą, ką galime. Prisiminkime savo pačių sumanymus – beprasmių suvaržymų ir biurokratinės naštos palengvinimo idėją, verslo skatinimo priemones. Deja, senokai nieko negirdėjome apie biurokratijos saulėlydžio ir verslo saulėtekio iniciatorių laimėjimus ar bent pasiūlymus. Ne 2020-aisiais ar 2030-aisiais, o būtent dabar, kai ekonomika įgauna potencijos, jai būtinas realus palaikymas. Todėl raginu visas ministerijas, tarnybas ir žinybas inventorizuoti savo darbus, planus, gaires ir strategijas bei rimtai susikaupti šiam darbui.

Pagaliau susitvarkykime su Šilumos ūkio problemomis ir pagaliau pradėkime statyti suskystintų dujų terminalą, užtenka trypčioti vietoje. Tai – neatidėliotina.

Neatidėliotina ir tai, kad nuo šių metų viešieji pirkimai turi tapti skaidriu procesu. Visuomenė ir valstybė turi žinoti, kas ir kodėl perkama už jos pinigus. Todėl ir pasiūliau įstatymo pataisas, kurios numato įgyvendinti institucinę Viešųjų pirkimų tarnybos reformą, užtikrinant realų šios institucijos nepriklausomumą ir veiklos efektyvumą. Bei nustatant pirkimų viešinimo tvarką, kuri neleistų perkančiosioms organizacijoms nuslėpti vykdomų viešųjų pirkimų.

Tai sumažins piktnaudžiavimo galimybes ir sudarys sąlygas į administracinę atsakomybę patraukti bet kokius viešųjų pirkimų pažeidimus padariusius asmenis ir jiems skirti adekvačias sankcijas. Tikiuosi Seimo palaikymo.

Optimizmo ir tikėjimo atsigaunant ekonomikai turi rastis ir kitose srityse – kultūroje, švietime, nevyriausybinėje veikloje.

Seimui teikdama Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires sakiau ir dabar kartoju – valstybė turi daug nuveikti gerindama žmonių kultūrinę aplinką, sudarydama galimybes visiems gyventojams pažinti mus vienijantį veiksnį – kultūrą – ir tapti jos kūrėjais. Būtina užtikrinti galimybę skaityti knygas, lankyti muziejus, teatrus, filmus ir koncertus. Kultūra nėra prabanga, kultūra yra mūsų vienybės garantas, be kurios neišgyvens mūsų demokratija, mūsų bendrumas, mūsų tautinė tapatybė, mūsų Lietuva.

Svarbiu ateities uždaviniu laikau švietimo humanizavimą – švietimo sistema turi ne tik suteikti žinių, bet būti jautri kiekvienam žmogui, kiekvieno individualiems gebėjimams, išugdyti savivertės, bendruomeniškumo, pasididžiavimo savo šalimi jausmus. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi jaustis vertingas ir galintis save realizuoti.

Įgyvendinti šiuos užsibrėžtus tikslus galėsime tik tuomet, kai ekonominė gerovė, socialinis teisingumas ir pagarba žmogui taps nuolatiniais ir svarbiausiais bet kurios vyriausybės strateginiais tikslais ir taktiniais sprendimais.

Gerbiamieji,

Šiais metais su daugeliu šalių pažymime diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtąsias metines. Man tai labai reikšmingos sukaktys asmeniškai, nes pati prisidėjau prie Lietuvos diplomatinės tarnybos kūrimo ir pirmųjų Lietuvos diplomatijos žingsnių.

Kad Lietuva tapo visateise euroatlantinės bendrijos dalimi, yra svarbiausias mūsų šalies daugiametės užsienio politikos rezultatas ir tęstinumo garantas. Šiuos pasiekimus sustiprina ir tai, kad šiais metais Lietuva pirmininkauja net dviem tarptautinėms organizacijoms – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai bei Demokratijų bendrijai.

Narystė visose tarptautinėse organizacijose ir visi forumai turi padėti užtikrinti tinkamą aplinką svarbiausiems Lietuvos interesams įgyvendinti – saugumui, ekonominei gerovei, energetikos nepriklausomybei ir geriems santykiams su kaimynais.

Džiaugiuosi, kad aktyvi Lietuvos pozicija, kurią tvirtai gyniau, kuriant naująją NATO strategiją, atnešė dar daugiau ir konkretesnių saugumo garantijų mūsų šalies žmonėms ir visam Baltijos šalių regionui. Po septynerių narystės NATO metų turime Baltijos valstybių gynimo planus.

Nuosekliomis Lietuvos pastangomis pavyko pasiekti garantijų, jog priešraketinės gynybos srityje Lietuvos interesai nebus pažeisti: NATO šalis ir toliau gins aljansas. Europa nebus dalijama į geografinius sektorius.

Produktyvi narystė Europos Sąjungoje – nuolatinis Lietuvos prioritetas. Pagrindinis praėjusio laikotarpio pasiekimas yra tai, kad nuo du tūkstančiai penkioliktųjų metų Lietuva ir Baltijos šalys energetikos srityje nebebus izoliuotos nuo likusios Europos. Tai mūsų tikslas, kuris aktyviomis ir Lietuvos pastangomis tapo visos Europos tikslu. Tačiau jam įgyvendinti turime įvykdyti gyvybiškai svarbius jungčių su Švedija ir Lenkija projektus, kuo skubiausiai pasistatyti suskystintų dujų terminalą.

Lietuvai aktyviai veikiant Briuselyje, Europos Sąjunga išsikėlė tikslą siekti, kad visi jau vykdomi ir būsimi branduolinių jėgainių projektai turėtų atitikti aukščiausius tarptautinius standartus. Šiuos saugumo standartus turi atitikti ir Europos kaimynystėje būsiančios atominės elektrinės įskaitant ir Lietuvos kaimynines šalis. Apie šią Lietuvos iniciatyvą jau buriasi reikšmingas Europos Sąjungos narių skaičius.

Europos šalių ekonominiai klausimai, energetikos nepriklausomybė – tai tik kelios sritys, kur mūsų interesai sutampa su Šiaurės Europos valstybėmis.

Baltijos jūros šalių regiono stiprinimas išlieka viena pagrindinių Lietuvos užsienio politikos krypčių. Esame neatsiejama Baltijos jūros regiono dalis, turime patikimų partnerių, su kuriais mus vienija tie patys regiono plėtros tikslai. Natūralu, jog visose srityse bendradarbiavimas su Šiaurės Europos šalimis išlieka svarbiausias prioritetas.

Lietuvos saugumui svarbi konstruktyvi ir stabili kaimynystė. Todėl mums svarbus strateginių energetikos ir saugumo projektų su Lenkija įgyvendinimas.

O nepriklausoma Baltarusija – Lietuvos interesas. Visada pasisakiau ir pasisakysiu už dialogo ir bendradarbiavimo su kaimynais metodą. Tačiau tai nereiškia, kad nukreiptas prieš demokratinius principus ir žmogaus teises pažeidžiantis elgesys gali būti toleruojamas.

Atvirumas, skaidrumas ir tęstinumas – Lietuvos užsienio politikos nekintantys bruožai. Šiais principais vadovaujamės šiemet pirmininkaudami Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, vadovausimės ir rengdamiesi artėjančiam Lietuvos pirmajam pirmininkavimui Europos Sąjungoje.

Mieli Lietuvos žmonės,

Pradedame trečią atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetį. Laisvę iškovojome, tačiau pamiršome, jog ją reikia ir toliau ginti. Ginti, kasdien stiprinant demokratiją.

Esu tikra, jog einame teisingu keliu, todėl neketinu iš jo trauktis. Matau permainų pradžią ir darysiu viską, kad jos sėkmingai vyktų ir toliau.

Kiti metai jau bus lengvesni šalies ekonomikai. Tačiau politikoje – paženklinti Seimo rinkimų. Tikiu, jog Lietuva yra subrendusi permainoms ir gebės nepasiduoti populizmui.

Todėl kreipiuosi į politikus: raginu kovoti ne dėl valdžios, o dėl valstybės. Dėl žmonių, kurie ją kuria savo kasdieniniu darbu.

Sugrąžinkime pasitikėjimą, sukurkime tvirtą visuomenę. Atsparią korupcijai ir nepakančią melui. Turinčią aiškias vertybes ir mokančią jas ginti.

Kurkime Tėvynę, kurios niekas nenorėtų palikti. Tėvynę, kurios ilgimės išvykę ir į kurią skubame sugrįžti.

Ačiū už dėmesį.
2011-06-07, Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

Atsakymas iš esmės labai paprastas. Kitais metais nauji seimo rinkimai, tad dabartinei valdžiai reikia skubėti lipti iš sunkmečio, o mažinant mokesčius šis lipimo procesas gali užtrukti kur kas ilgiau. Tuo labiau, kad ir ta spauda apie dabartinę valdžią mažai ką gero parašo, tai valdantieji nelabai ir skuba gerinti mokestinių sąlygų spaudai.

“Lietuva remia Gruzijos teritorinį vientisumą tarptautinių sutarčių numatytuose rėmuose, taip pat šios šalies euroatlantinės integracijos procesą. Kalbėdama su Gruzijos Prezidentu pabrėžiau, kad Lietuva rėmė ir rems gruzinų tautą ir yra pasiryžusi dalintis savo patirtimi. Taip pat atkreipiau dėmesį, jog tik nuo pačios Gruzijos priklausys, kaip sparčiai ši šalis atliks namų darbus spaudos laisvės, žmogaus teisių, įstatymų viršenybės, institucinių reformų, kovos su korupcija srityse, nuo kurių priklausys tolesnė Gruzijos raida”, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tai penktasis Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimas su Gruzijos Prezidentu Mikheilu Saakašviliu.

Pasirodžius pranešimams apie šį naują šeimos politikos įstatymą visuomenėje iškart kilo šurmulys ir pasirodė daug kritikuojančių įstatymą komentarų internete. O ką manote jūs apie šį įstatymą? Ar pritariate jo pagrindinėms nuostatoms?

Galime pasidžiaugti vien tuo, jog šįkart rinkėjai buvo sąmoningesni ir šoumenų į valdžia nebeišrinko.

Partijų, koalicijų gautų balsų ir mandatų skaičius Lietuvoje

Sąrašo rinkimų numeris - Kandidatų sąrašo pavadinimas –
– Balsų skaičius balsadėžėse - Paštu gautų balsų skaičius - Iš viso - Mandatų skaičius

70 Lietuvos socialdemokratų partija 159584 21835 181419 328 21.49
94 Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 141017 22023 163040 249 16.32
10 Darbo partija 96334 13715 110049 165 10.81
140 Partija Tvarka ir teisingumas 84252 10847 95099 155 10.16
51 Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga 60255 10844 71099 147 9.63
16 Liberalų ir centro sąjunga 64259 7929 72188 126 8.26
143 Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 56820 5996 62816 98 6.42
122 Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija “Valdemaro Tomaševskio blokas” 65044 9504 74548 61 4
64 Naujoji sąjunga (socialliberalai) 34433 4917 39350 52 3.41
138 Lietuvos centro partija 9427 1429 10856 19 1.25
- SAVE IŠSIKĖLĘ KANDIDATAI 54974 5211 60185 18 1.18
142 Krikščionių partija 16850 2677 19527 15 0.98
2 Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija 33218 918 34136 12 0.79
44 Lietuvos liaudies partija 10807 1065 11872 7 0.46
5 Koalicija “Rasai” 3950 505 4455 6 0.39
117 Lietuvos socialdemokratų sąjunga 5145 506 5651 6 0.39
1 Nepriklausomų kandidatų koalicija 2497 334 2831 6 0.39
1 Koalicija “Vieningas Kaunas” 9333 356 9689 5 0.33
51 Koalicija “Pagėgių kraštui, Pagėgių žmonėms, Pagėgių ateičiai” 882 135 1017 4 0.26
12 Partija “Jaunoji Lietuva” 11388 403 11791 4 0.26
16 Koalicija “Už mūsų Neringą” 437 132 569 4 0.26
122 Lietuvos lenkų rinkimų akcija 1450 241 1691 4 0.26
9 Vilhelmo Džiugelio jungtinė lyderių koalicija “Mums rūpi Mažeikių kraštas” 1365 201 1566 3 0.2
41 Politinė partija Rusų Aljansas 3874 109 3983 3 0.2
5 Nepartinių ir nepriklausomų koalicija 727 115 842 3 0.2
1 Koalicija “Kitaip” 1431 71 1502 3 0.2
1 Šilališkių koalicija 1357 174 1531 3 0.2
116 Žemaičių partija 3737 413 4150 3 0.2
16 Centro dešinės koalicija 4045 196 4241 3 0.2
145 Lietuvos rusų sąjunga 5614 270 5884 3 0.2
1 Nepartinė “Jaunosios Sūduvos” koalicija 598 59 657 3 0.2
64 Koalicija “Teisingas sprendimas” 1243 211 1454 2 0.13
110 Socialistinis liaudies Frontas 7167 247 7414 2 0.13
7 Koalicija “Vieninga Plungė” 820 136 956 2 0.13
18 Nepriklausomų Pasvalio krašto kandidatų koalicija “Už teigiamas permainas” 702 140 842 2 0.13
2 Veiklių mažeikiečių koalicija 957 72 1029 0 0
83 Lietuvos laisvės sąjunga 1467 99 1566 0 0
92 Jonų koalicija 278 14 292 0 0
111 Nepriklausomų kandidatų koalicija 110 36 146 0 0
17 Nepartinių kandidatų koalicija “Už Birštono jaunimą” 117 10 127 0 0
16 Pakaunės krašto koalicija (Naujoji sąjunga (socialliberalai) ir Liberalų ir centro sąjunga) 1574 91 1665 0 0
143 Liberalų koalicija 749 89 838 0 0
25 Žagarės krašto atgimimo koalicija 530 80 610 0 0
7 Koalicija “Mes – nepartiniai grįžę emigrantai” 994 40 1034 0 0
48 Nepartinė koalicija “Elektrėnų kraštas” 511 82 593 0 0
127 Lietuvos pensininkų partija 3653 483 4136 0 0
62 Tautos prisikėlimo partija 1158 118 1276 0 0
1 Veiklių moterų koalicija 563 97 660 0 0
11 Nepriklausomų anykštėnų koalicija 295 57 352 0 0
6 Stasio Žirgulio nepriklausomų kandidatų koalicija 4528 191 4719 0 0
1 Nepartinių kandidatų koalicija “Vilnius – mūsų reikalas” 3320 105 3425 0 0
18 Nepartinių kandidatų koalicija 558 61 619 0 0
3 Koalicija “Už Anykščių kraštą” 511 70 581 0 0
33 Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija 1031 168 1199 0 0
1 Koalicija “Už pokyčius” 192 50 242 0 0
50 Bendruomenių lyderių koalicija 2451 61 2512 0 0
17 Počobuto ir Vinčo koalicija 1003 87 1090 0 0
13 Nepartinė pilietinė koalicija 394 65 459 0 0
123 Politinė partija “Profesinių sąjungų centras” 2264 75 2339 0 0

Ūkio ministro kėdė suklibėjo poto, kai spaudoje pasirodė pranešimai, jog Dainiui Kreiviu dirbant vyriausybėje, per porą metų jo šeimos turtas padidėjo kelis kartus.