Žmogus iš prigimties nori būti populiarus. Nori priklausyti kokiai nors bendruomenei, nori pritapti, nori būti reikalingi.

Tad televizija iš dalies įtakoja asmenybės vystymąsi, formuoja piliečio kultūrą. Kokia yra Lietuvos televizijų transliuojama kultūra? Tobulos išvaizdos aukštinimas, daug keiksmažodžių, pasityčiojimai vieni iš kitų. Tokio lygio “kultūrą” Lietuvos komercinės televizijos bruka mūsų visuomenei. Kokios tokios kultūros propogavimo pasekmės nesunku pamatyti. Jaunimo bendravimo kultūra pasibaisėtina. Nepagarba suaugusiems, pareigų neturėjimas, laisvas gyvenimas. Ir kuo toliau tuo jaunimo kultūros lygis tik prastėja.

Spaudos laisvės negalima varžyti, tačiau ar nereikėtų cenzūruoti tam tikrų televizijos laidų? Juk tam tikros pramoginės laidos su informacijos sklaida ir visuomenės švietimu neturi nieko bendro, netgi priešingai, daro neigiamą įtaką jaunimui.

Kviečiame prisijungti prie šios diskusijos. Išsakykite savo nuomonę šiuo klausimu naujienos komentaruose.

Šiai dienai viskas ramu, valstybės vagys ir toliau sėdi savo aukštuose postuose, mėgaujasi prabanga ir užsiima Lietuvos piliečių anti-kultūrinimu.

Bėga dienos, keičiasi prokurorai, keičiasi įstatymai, bet valstybės turtą vagiantys valdininkai sėdi sau šiltai ir vargo nemato. Kai tuo tarpu paprasti kultūros darbuotojai sunkiai suduria galą su galu. Kada baigsis ši socialinė nelygybė Lietuvoje, kada visi vagys sėdės už grotų..?

ApieLietuva.info

Tad ministerijai ir toliau vadovauja R.Vilkaitis, kurio veiksmai bei bendravimas su žiniasklaida ir toliau šokiruoja visuomenę. Tad koks bus kitas kandidatas, o galiausiai ir patvirtintas ministras belieka laukti ir tikėtis, kad jo asmenybė bent kažkiek atitiks kultūros sąvoką.

Ukmergės kino teatras pastatytas 1957 m. Ukmergės centrinės aikštės ir Vilniaus gatvės kampe. Tai pirmasis mažesniame Lietuvos mieste statytas plačiaekranis kino teatras.

Pastatas išskirtinis savo pokario retrospektyvine architektūra. Vertinimo tarybos nariai vertingosiomis savybėmis pripažino šoninius rizalitus rytų ir vakarų fasaduose, 2 jonėnines kolonas su bazėmis ir kapiteliais šiauriniame fasade, piliastrus, palangių karnizus, stačiakampes nišas ir dekoruotas arkines nišas, langų ir durų stačiakampes angas, virš pagrindinio įėjimo esančią arką, puoštą kesonais ir kt. Taip pat vertingas pastato tūris, aukštų išplanavimas, konstrukcijos, patalpų architektūrinės detalės ir kt.

Šis Ukmergės senamiestyje esantis kultūros paveldo objektas ypatingas savo visuomenine istoriškai susiklosčiusia paskirtimi.

Be Ukmergės kino teatro, pagal tipinį projektą statytas ir į Kultūros vertybių registrą įtrauktas tik dar vienas kino teatras – Vilniaus „Draugystė“.

Pasak valstybės vadovės, menas yra veidrodinis atspindys visų šio pasaulio spalvų: ir šviesių, ir tamsesnių. “Kultūringa šiuolaikiška tauta yra ta, kuri ne tik geba atpažinti taurumo apraiškas, bet ir priima karčią kritiką ir iš jos pasimoko”, – pabrėžė Prezidentė D. Grybauskaitė išreikšdama nuostatą, kad menas yra ne tam, kad būtų mėgstamas, o tam, kad atspindėtų ir keistų mus, darytų geresniais.

Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad kasmet Vasario 16-oji primena tą laiką, kai mūsų Valstybė atgimė ir atsivėrė pasauliui per savo kalbą ir kultūrą. Pasak Prezidentės, pasaulio bendruomenei mes įdomūs tiek, kiek puoselėjame savitumą, kiek juo dalijamės su kitomis tautomis.

Valstybės vadovė pasveikino šių metų nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus ir padėkojo už jų svarų indėlį į nacionalinę kultūrą.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, dėkodama Lietuvos kariams ir visiems krašto apsaugos sistemos darbuotojams už profesionalią tarnybą Lietuvos valstybei ir sveikindama su artėjančia Valstybės atkūrimo diena sakė: „Ši data žymi atkūrimą mūsų nepriklausomos valstybės, kurią turėjome, buvome praradę ir vėl atgavome. Linkiu, kad ją išsaugotume įveikdami visus sunkumus, tegul ateityje Lietuvos valstybė stiprėja mūsų ir mūsų vaikų gerovei.”

Vasario 16 d. 8.30 val. Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė, Garbės sargybos kariai, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos choras „Kariūnas” dalyvaus Rasų kapinėse Vilniuje vyksiančioje Vasario 16-osios Akto signatarų pagerbimo ceremonijoje.

Vidurdienį Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, vyks trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, kurioje taip pat dalyvaus Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė, Garbės sargybos kariai ir Lietuvos kariuomenės orkestras.

Tuo pat metu Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, bus surengta Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija. Kartu su krašto apsaugos sistemos vadovybės atstovais renginyje dalyvaus Kauno įgulos kariai.

14.45 val. aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos vyks ceremonija, skirta 1949 m. vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo 61-osiosme metinėms paminėti.
Ceremonijoje į susirinkusius kreipsis krašto apsaugo viceministras Vytautas Umbrasas, kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius. Minėjime dalyvaus Garbės sargybos kuopos kariai, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų būrys ir choras „ Kariūnas”.

Valstybės atkūrimo diena bus minima ir įvairiuose kariuomenės daliniuose, kur vyks iškilmingos rikiuotės, minėjimai. Kariai taip pat dalyvaus įvairiuose Lietuvos miestuose vyksiančiuose Valstybės dienai paminėti skirtuose renginiuose.

Renginių, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, programa (Vilniuje ir Kaune).

Vasario 16 d., antradienis
8.30 val.
Vasario 16-osios Akto signatarų pagerbimas Rasų kapinėse
10.30 val.
Valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose *
12.00 val.
Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, ir Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba (Tiesioginė transliacija per LTV)
12.30 val.
Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (Tiesioginė transliacija per LTV)
14.00 val.
Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų Vilniuje
15 val.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo iškilmės Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose*
14.45 val.
Ceremonija aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos, skirta 1949 m. vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo 61-osioms metinėms paminėti
18.00 val.
Iškilmingas Vasario 16-osios koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ** (Transliacija per LTV)

*Su kvietimais
**Su bilietais

Kaunas
Vasario 16 d., antradienis

10.00 val. Šv. Mišios Kauno paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje;
10.00 val. Šv. Mišios Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje;
11.00 val. Kauno studentijos, moksleivijos bei visuomeninių organizacijų eisena nuo Kauno paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį;
11.40 val. Varpų muzikos koncertas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje;
12.00 val. Iškilmingas minėjimas, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija, gėlių padėjimas prie paminklų Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje;
12.45 val. Akcija Vienybės aikštėje „Gyvoji vėliava”;
13 val. Šventinis koncertas. Dalyvauja Vaida Genytė, Liudas Mikalauskas, Evelina Sašenko, Egidijus Bavikinas;
14.30 val. Gėlių padėjimas prie paminklų bei teatralizuotas susitikimas su istoriniais personažais Istorinės LR Prezidentūros sodelyje (Vilniaus g. 33);
14.30 val. Mokinių chorų festivalis „Vilties daina” Kauno valstybinėje filharmonijoje (L. Sapiegos g. 5);
15 val. Istorinėje LR Prezidentūroje – akcija „Žvilgsnis į praeitį”. J. Lingio filmas „1918 m. vasario 16-osios akto signatarai”. Vasario 16 d. ekspozicijos lankymas – nemokamas;
15 val. Iškilmingas minėjimas – koncertas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (Laisvės al. 91, su kvietimais);
15 val. Tautinio meno koncertas „Ateinanti karta – Lietuvai” Kauno kultūros centre „Tautos namai” (Vytauto pr. 79);
16 val. Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos nuleidimo ceremonija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje;
16 val. Tradicinės parodos „Geriausias 2009 metų kūrinys” uždarymas bei laureato paskelbimas Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16);
18.30 val. Mišraus choro „Leliumai” koncertas Kauno paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.

Kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje ar net seniūnijoje šaukiasi prikeliamas iš užmaršties kunigaikščių, didikų ar bajorų giminių nekilnojamasis kultūros paveldas – funduotos bažnyčios ir vienuolynai, palivarkų pastatai ir jų liekanos, vietovėse įamžintos pavardės, mokymo įstaigos, net rūmų ansambliai su blizgiais parketais ar apleistais mezoninais. Dar kartą šaukiasi prisimenamas ar naujai atrandamas Tiškevičių, Oginskių, Giedraičių, Chrapovickių, Grinevičių, Pamarnackių, Komarų ir daugelio kitų giminių kultūrinis palikimas, jų puoselėtos tradicijos ir vertybės.

Atsigręžus į praeitį, natūraliai kyla klausimas, kiek giliai pažįstame savo šeimos tradicijas, išlikusį paveldą ir šeimos vertybes, perduodamas iš kartos į kartą. Juk kiekvieno iš mūsų pareiga pažinti savo šaknis ir tuo būdu kurti gyvosios istorijos, kultūros ir prasmingai, atsakingai naudojamo paveldo dabartį.

Europos paveldo dienų metu numatomi tradiciniai renginiai: kultūros paveldo objektų lankymai, pažintinės išvykos, viešosios paskaitos, dokumentinių filmų peržiūros bei parodos.

Renginius koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kartu su miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Į Kultūros vertybių registrą įtraukta sodyba priklausė ūkininkų Vyčų šeimai. Išskirsčius Kleboniškių kaimą, dalis sodybų išsikėlė į vienkiemius, todėl likusiai senojo kaimo vietoje Vyčų sodybai rėžių ribos nebevaržė pastatų išdėstymo. Buvo pakeista tvarto, klėties ir daržinės vieta.

Vyčų sodybos dviejų galų namas suręstas iš tašytų, į sąsparas sujungtų rąstų. Name yra septynios patalpos: gonkelis, priesienis, gryčia, seklyčia, kambarėlis, kaminas, kamara. Priesienis, negyvenama centrinė patalpa, yra be lubų, su plūkto molio asla.

Kleboniškių kaimo gryčios kieme stovi 1886 m. pastatytas kryžius.

Tvartas į Kleboniškių kaimą atkeltas iš kito ūkininko sodybos. XIX a. statyto tvarto sienos plūkto molio, stogas – dvišlaitis, dengtas betoninėmis čerpėmis.

Kleboniškių kaimo daržinė, statyta 1939 m. priklausė ūkininkų Vyčų šeimai. Daržinės sienos iš plūkto molio stulpų su apvalių rąstų tarpais. Daržinėje yra du šoniniai įvažiavimai su dvigubais vartais.

Sodybos pastatai stovi abejose gatvės pusėse: vienoje gatvės pusėje – namas (orientuotas galu į gatvę), klėtis, daržinė ir tvartas, kitoje – klėtis, rūsys ir klojimas. Tarp klėties ir klojimo – sodas.

Vakarinė sodybos dalis patenka į Kleboniškių senovės gyvenvietės teritoriją.

Kleboniškių kaimas – vienas iš geriausiai išlikusių vidurio Lietuvos gatvinių kaimų. Yra išlikusi beveik pilna Kleboniškių gatvinio kaimo užstatymo struktūra su sodybų planine užstatymo struktūra, buvusiu sodybinių rėžių bei kaimo paželdinimu.

Šiuo metu Kleboniškių gatviniame kaime yra 28 pastatai. Trys sodybos su 10 pastatų yra privati kaimo gyventojų nuosavybė. Kiti statiniai priklauso Kleboniškių kaimo buities muziejui, kuris pradėtas kurti 1989 m. Egidijaus Prascevičiaus iniciatyva ir šiuo metu yra Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus – draustinio dalis.

Kuriant ekspozicijas, šešis senuosius kaimo pastatus muziejus suremontavo, vienuolika atkėlė iš kitur. Atkeltieji pastatai statomi senųjų pastatų vietoje, siekiant atkurti senąjį gatvinio kaimo vaizdą, užstatymo struktūrą bei apželdinimą.

Tad Kleboniškių kaimo sodybos įtraukimas į Kultūros vertybių registrą, apibrėžtos teritorijos ribos bei suteikta teisinė apsauga išlaikys nepakitusią privačioje nuosavybėje esančių sodybų užstatymo struktūrą, statinių architektūrą, o kartu ir bendrą buvusio senojo gatvinio kaimo vaizdą.