„Mūsų gyvenimas sudėtingas, kasdien susiduria skirtingi požiūriai ir tikslai. Vadinasi, vyksta amžinas karas. Kur yra žmogus, ten visada bus karas – vienoks ar kitoks. Tačiau, režisuodamas šį spektaklį, aš pasirinkau poziciją žiūrovui nieko neatskleisti, neperduoti, neįpiršti. Tai nėra lengva pozicija, tačiau, mano nuomone, labai teisinga. Noriu išlikti objektyvus, kad pasirinkti galėtų pats žiūrovas. Dėl šios priežasties be žiūrovo šis spektaklis niekada nebus baigtas, – aiškina D. Kazlauskas. – Pabaigą kiekvienas žiūrovas susikurs pats. Pagal savo išprusimą, patirtį, suvokimą. Vienam galbūt spektaklyje vaizduojama situacija pasirodys labai artima ir pažįstama, kitam, priešingai, – visiškai nesuvokiama, trečiam – galbūt komiška. Juk iš esmės visi žmonių santykiai, jų konfliktai yra labai komiški, jei pasižiūrėsi į juos iš šalies. Todėl ir ši pjesė tiek pat juokinga, kiek ir rimta“, – sako D. Kazlauskas.
Spektaklis „Karo dievas“ statomas pagal talentingos naujosios kartos prancūzų dramaturgės Yasminos Rezos 2006 metais parašytą pjesę „Skerdynių dievas“ („God of Carnage“). Šiai autorei priklauso ir kontraversiška knyga apie Prancūzijos prezidentą Nicolą Sarkozy „Saulėlydis, vakaras arba naktis“. Y. Reza pagarsėjo ir tuo, jog būdama ir aktorė, ir dramaturgė, ir gera psichologė į teatrus atvedė net ir tuos žmones, kurie jame niekada nesilankė. Pasaulio kritikai jos kūrybą dažnai įvardina kaip aukso viduriuką tarp rimtojo ir pramoginio žanro.

Pjesė „Karo dievas“, pirmą kartą suvaidinta 2006 metų gruodį Ciuriche (Šveicarija), sulaukė pirmųjų kritikų liaupsių ir pripažinimo. Kiek vėliau šios pjesės pastatymai pasirodė Paryžiaus ir Londono teatruose. 2009 metais pjesė pasiekė ir Amerikos teatrų centrą – Brodvėjų, o vieną iš pagrindinių vaidmenų – Mišelį Uljė – vaidino TV serialo „Sopranai“ žvaigždė – mafijos bosas Jamesas Gandolfinis. Visi keturi spektaklyje vaidmenis sukūrę aktoriai buvo nominuoti „Tony“ apdovanojimams kaip „Geriausi pagrindiniai pjesės aktoriai“, laimėtoja tapo Marcia Gay Harden. Brodvėjuje „Karo dievas“ buvo parodytas net 476 kartus ir tapo vienu iš trijų ilgiausiai nuo 2000-ųjų metų čia rodytu spektakliu.
Praėjusiais metais pagal pjesę „Karo dievas“ lenkų režisierius ir scenaristas Romanas Polanskis sukūrė filmą „Carnage“ („Skerdynės“), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko tokios Holivudo žvaigždės kaip Jodie Foster ir Kate Winslet.

2009 metais pjesė triumfavo prestižiniuose Didžiosios Britanijos „Olivier“ apdovanojimuose, kur buvo pripažinta „Geriausia nauja pjese“. Geriausios vardą ji pelnė ir tais pačiais metais Niujorke vykusiuose kasmetiniuose „Tony“ apdovanojimuose.

Kritikų teigimu, „Karo dievas“ sulaukė tokio pasisekimo, nes pjesė atskleidžia mums visiems suprantamą ir atpažįstamą žmonių santykių žiaurumą, parodo, kiek žmogui reikia, kad jis atsiskleistų. Šioje pjesėje pabrėžiamas konfliktų absurdiškumas, subjektyvumas, kuomet kalbama apie vaikus, nenoras nei girdėti, nei matyti, nei kalbėti. „Tai pjesė apie manieras be manierų“, – apie pjesę atsiliepė spektaklio Brodvėjuje režisierius Matthew Warchus.
Naująjį „Idioteatro“ drauge su teatrų gidu teatrai.lt kuriamą spektaklį „Karo dievas“ bus galima išvysti vasario 16 d. Vilniaus „Siemens“ arenos „Mini“ salėje (įėjimas pro BMW klubą). Bilietai prekyboje pasirodė jau šiandien, juos galima įsigyti internetu www.tiketa.lt arba „Tiketos“ kasose visoje Lietuvoje.

“Tvenkinio Paslaptys”/ La Cle des champs/ Rež. Calaude Nuridsany ir Marie Perennou
Prancūzija, kūrybinė dokumentika, 2011. Rekomenduojame vaikams nuo 6 metų.
Tai filmas apie tikrovišką vaikystės bei gamtos pasaką. Tvenkinys yra stebuklinga vaikų atrasta vieta, kurioje jie slepiasi nuo suaugusiųjų pasaulio. Čia jie susipažįsta su kitokia, neatrasta žaisminga ir įdomia tvenkinio gyventojų kasdienybe.

Tvenkinio gyvūnija ir miniatiūrinis gamtovaizdis yra stebimi ir analizuojami vaiko akimis. Visa filmuota medžiaga atspindi tikrą natūralią gamtą, tik čia ji yra transformuojama, padidinama, apšviečiama, įrėminama į kadrą, įgarsinama…
Gyvūnai tampa tikrais personažais – fėjomis, monstrais, drakonais – kartais juokingais, kartais košmariškais.
Pagrindinis režisieriaus sumanymas yra tiek vaikui, tiek suaugusiam žiūrovui parodyti, kad didžiausi stebuklai, didžiausi atradimai glūdi pačiuose paprasčiausiuose dalykuose. Užmiesčio tvenkinys, gerai įsižiūrėjus, gali tapti okeanu, kuriame gyvena nepaprastos būtybės. Kuriant šį filmą buvo panaudota įvairi technika: endoskopai, baroskopai, mikroskopai, judesiui jautri optinė įranga, specialiai sukurta filmui.

Mažyčiai gamtos kūrinėliai gyvena tokį pat įdomų gyvenimą kaip ir žmonės. Nepaliaujamas judėjimas, gražiausios spalvos ir fantastiniai garsai papasakos stebuklingą gamtos pasaką….

Paakintas pjesės sėkmės – ir, labai tikėtina, prodiuserių – 1985 m. Simonas parašo ir antrąjį pjesės variantą – „Keista pora: moteriškoji versija“, (būtent šią versiją ir adaptavo, pritaikydamas mūsų dienoms, vertėjas bei dramaturgas Dmitrijus Ostrovskis), į tą pačią situaciją įmurkdydamas jau nebe vyrus, o porelę moterų. Tenka pripažinti, jog šis Simono ėjimas buvo ne mažiau sėkmingas už pirmąjį, vyriškąjį variantą, o tobulai nepriekaištingos namų šeimininkės Floros personažas tapo tiesiog amerikietiškojo folkloro dalimi. Simonas pjesėje akivaizdžiai demonstruoja, jog moteriškumas iš tiesų nenugalimas kaip pati gamta; ir kad nuo tobulo moteriškumo iki tobulos maniakės – tik vienas žingsnis… Pasitelkus truputėlį fantazijos, galima nesunkiai įsivaizduoti, kaip Anapus niūriai šiepiasi didysis genijus – ir didysis moterų nekentėjas – Strindbergas. Juokai juokais, bet nuo tokio žudančio vitališkumo tegali išgelbėti vienintelis priešnuodis – paties Simono vertas humoro jausmas.

Pagrindinius vaidmenis spektaklyje vaidina Klaipėdos dramos teatro „žvaigždžių duetas“ – Nelė Savičenko bei Regina Šaltenytė; taip pat vaidina Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas, Edvardas Brazys, Vaidas Jočys bei Igoris Reklaitis.

Švedų rašytojas bei dramaturgas Augustas Strindbergas – vienas svarbiausių šiuolaikinio teatro pradininkų, neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė, dėl savo interesų lauko platumo neretai lyginamas su Gėte. Strindbergas ne tik kūrė romanus bei dramas – jis studijavo kinų kalbą, rašė orientalistikos, lingvistikos, etnografijos, istorijos, biologijos, astronomijos, astrofizikos, matematikos mokslinius darbus. Strindbergo gyvenimas toks daugialypis ir sodrus, toks prieštaringas ir intensyvus, jog sunkiai apibūdinamas. Panašu, kad jis domėjosi vos ne viskuo, kas anuometinėje visuomenėje buvo nauja ir neįprasta: nuo socializmo iki budizmo, nuo Nyčės, su kuriuo asmeniškai susirašinėjo, iki mistiko Svedenborgo, nuo chemijos iki okultizmo, nuo natūralizmo iki siurrealizmo – kurio vienu pradininkų jis pelnytai ir laikomas. Atskira tema būtų jo santykiai su moterimis: gyvenimo pabaigoje pagarsėjęs kaip aršus moterų nekentėjas, Strindbergas, triskart vedęs ir triskart išsiskyręs, regis, turėjo tai neapykantai labai apčiuopiamą pagrindą… Apskritai Strindbergo gyvenimas buvo ne rožėmis klotas – jam teko patirti ir tikrą skurdą, ir pažeminimus, ir giliausią depresiją. Tačiau, ko gero, svarbiausia ir gražiausia, ką gali nuveikti žmogus šiame pasaulyje – garbingai išlaikyti bet kurį likimo siųstą išbandymą ir niekada nepamiršti, jog, cituojant paties Strindbergo parašytus žodžius iš jo dramos „Mirties šokis“, – ir iš purvo gali išaugti gėlės.

Pjesę „Šmėklų sonata“ , Augustas Strindbergas parašė 1907 m. – šviesiausiu ir kūrybingiausiu savo gyvenimo laiku. Tais pačiais metais išsipildė jo sena svajonė apie eksperimentinį teatrą – Stokholme įsikūrė „Intymusis teatras“, kuriame buvo statomos vien Strindbergo pjesės. „Šmėklų sonata“ ir yra viena iš penkių vadinamųjų „kamerinių“ pjesių, parašyta „Intymiajam teatrui“.

„Šmėklų sonata“ – savotiškas viso Strindbergo gyvenimo apibendrinimas, reziumė. Strindbergas, ją rašydamas, domėjosi budizmo filosofija, tad ir pjesės tematika artima budizmui – iliuzijos ir jų praradimas, gyvenimiškoji išmintis, ateinanti kartu su metų našta, troškimų – kančios priežasties ir šaltinio – kontempliavimas. Pjesėje, sklidinoje Strindbergo mėgiamos sapno poetikos, budizmo skaidrumas persipina su šiaurietišku rūstumu, siurrealizmas su būties prasmės paieškomis. Tuo pačiu Strindbergas išlieka sau ištikimas – jis ir čia negailestingai tarsi chirurgo skalpeliu preparuoja žmonių gyvenimą, parodydamas, jog ta iliuzinė ir efemeriška laimė, kuria mėgaujamės, tėra maloni saviapgaulė – nuolat persmelkta slaptos neišvengiamo žlugimo nuojautos. Viskas tėra Majos pinklės – mes sapnuojame, o gal net ir patys esame milžiniško, šiurpaus savo kosminiu didybe, nesibaigiančio sapno herojai.

„Šmėklų sonatoje“ vaidina Vytautas Paukštė, Linas Lukošius, Donatas Švirėnas, Renata Idzelytė, Valentina Leonavičiūtė, Regina Arbačiauskaitė, Rimantas Nedzveckas, Nelė Savičenko, Regina Šaltenytė, Igoris Reklaitis, Simona Šakinytė, Kazimieras Žvinklys, Edvardas Brazys, Rimantas Pelakauskas, Jūratė Jankauskaitė.

Atsirenkant rezidentus prioritetas teiktas šiuolaikiniams scenos menams, kadangi jiems aktualus MS infrastruktūros kompleksiškumas. Taip tęsiama tolygi Menų spaustuvės plėtra. Konkursui buvo pateikta 19 paraiškų, didžioji jų dalis – nuolat MS savo veiklą vykdančios scenos menų organizacijos, kurios per keletą metų suformavo MS repertuaro pagrindą. Gautas paraiškas vertino MS Taryba ir Dalininkai.

Ilgalaikiais Menų spaustuvės rezidentais tapo (abėcėlės tvarka): teatro laboratorija Atviras ratas, teatras „cezario grupė“, šokio teatras „Dansema“, Gyčio Ivanausko teatras, Lietuvos šokio informacijos centras, teatro judėjimas „No Theatre, kūrybinė studija „PetPunk“, Stalo teatras, Šiuolaikinio šokio asociacija, Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras, teatras „Utopia“, Vyčio Jankausko šokio teatras.

Ilgalaikiai rezidentai įsikurs nuo vienerių iki trejų metų. Vietos palikta ir Trumpalaikiam rezidavimui (nuo 1 mėn. iki 1 m) – atskirų projektų, festivalių ar renginių organizavimui. Trumpalaikius rezidentus atrinkinės MS Administracija.

Pasak MS direktoriaus Audronio Imbraso, ilgalaikių rezidentų įsikūrimas MS iš esmės keičia viso sostinės šiuolaikinių scenos menų sektoriaus padėtį – dabar jau ir dauguma pagrindinių nevyriausybinių šios srities organizacijų turi galimybę profesionaliai ir stabiliai vykdyti savo veiklą, visas jos funkcijas: vadybą, kūrybos gamybą ir pristatymą. Rezidavimas MS leis visai sričiai stiprėti, augti, profesionaliau ir įtaigiau pristatyti save visuomenei bei plėtoti pačią scenos menų bendruomenę.

Jomis įgyvendinamas teisingo atlyginimo už kūrinių kopijavimą principas, o autorių ir gretutinių teisių apsauga dar labiau priartėja prie Europos standartų.

„Ilgai įrodinėjome, kad turinys, tai, kas įrašoma į laikmenas, sukuria jų pačių vertę. Panašu, kad bent iš dalies tą pavyko įrodyti. Matyti, jog valstybės institucijų ir visos visuomenės požiūris į intelektinę nuosavybę keičiasi į gerąją pusę“, – sako aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Įstatymo pataisos įsigalios šių metų kovo 1 d. Iki to laiko Vyriausybė ir Kultūros ministerija turės parengti ir patvirtinti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.

Parodos atidaryme dalyvaus ir savo įspūdžiais dalinsis ne tik parodos idėjos autoriai bei organizatoriai, bet ir įvykių liudininkai – svarbiausiuose ryšių objektuose lemtingomis 1991-ųjų akimirkomis dirbę telekomunikacijų specialistai.

Parodos rengėjas – Ryšių istorijos muziejus. Parodos rėmėjas – TEO LT, AB

Tai spektaklis apie žmonių tarpusavio santykius. Kam iš tikrųjų užmezgame tarpusavio ryšius, siekiame dėmesio, prielankumo, meilės? O gal vienas kito taikiklyje dažniausiai atsiduriame viso labo tik kaip objektai, įrankiai trokštamam, egoistiniam tikslui pasiekti? – klausia spektaklio kūrėjai. Atsakymų į šį klausimą – ne vienas, jie gali būti skirtingi, netgi priešingi. Savųjų ieško ir keturi spektaklio herojai, viena vertus įkūnydami egoistinį, instrumentinį tarpusavio santykių modelį, kita vertus trokšdami išsivaduoti iš jo bei užmegzti gilesnius, tikresnius santykius.

Choreografo Vyčio Jankausko spektakliuose neišvysi ypatingų specialiųjų efektų, nepamatysi ryškių, puošnių dekoracijų. Viso to atsisakoma norint palikti erdvės svarbiausiajam spektaklio elementui – judesiui. Spektaklyje “Judantys taikiniai” jis ir vėl tampa pagrindine priemone išreikšti toms būsenoms, kurių neišreikši verbaline kalba. Minimalistinė scenografija, eksperimentinė Vu Nhat Tan grupės muzika, keturi atlikėjai – to pakanka, kad, sekdamas vyksmą scenoje, užmegztum dialogą su spektaklio kūrėjais.

Spektaklyje šoka Agnė Ramanauskaitė, Giedrė Kirkilytė, Tautvilas Gurevičius ir Dovydas Letkauskas. Kostiumų dailininkė Jolanda Imbrasienė.

Vyčio Jankausko šokio trupė įkurta 1997 metais, o 2004-aisiais trupei suteiktas profesionalaus šokio teatro statusas. Per 18 metų šis teatras įsitvirtino kaip itin savitas Lietuvos šiuolaikinio šokio fenomenas, nuosekliai einantis savo keliu. Šio kelio „žingsniai“ – tikslaus, apvalyto ir išraiškingo judesio kalbą gryninantys spektakliai. Paskutiniai metai – choreografo ir jo trupės brandos metai, kuriuos vainikavo du Auksiniai scenos kryžiai: šokio spektaklis „Nuskendęs slėnis“ pelnė apdovanojimus už geriausią 2003-2004 metų choreografiją ir muziką, antrąjį aukščiausią teatralų apdovanojimą V. Jankauskas gavo kaip geriausias choreografas už spektaklį „Budėjimai“ (2008-2009 m.).

Bilietus platina Bilietai LT

Mugėje amatininkai žies ir lipdys iš molio puodus, puodynes, vazas ir juos dekoruos bei graviruos, droš šaukštus ir kitus medienos gaminius, kurs Kalėdines puokštes ir originalias namų dekoracijas, dekoruos porceliano gaminius, tapys paveikslus. Mugės lankytojai galės susipažinti su tapybos ant šilko technika ir vaško žvakių gamybos proceso ypatumais. Kalvis džiugins dekoratyviniais metalo gaminiais: žvakidėmis, pakabomis, gėlėmis iš metalo ir kitais dirbiniais.

Mugės lankytojai išgirs pasakojimų apie alaus gamybos subtilybes, lietuviškų „gyvų“ vynų išskirtinumą, vynų istoriją, skirtingas jų rūšis ir vartojimo ypatybes, išvysti senovinius sūrių spaudimo, grietinės separavimo ir sviesto mušimo įrankius, taip pat senovinius bitininkystės rakandus. Vyks alaus, vyno, sūrių, vaistažolinių arbatų, saldumynų degustacijos.

Gruodžio 5 ir 8 dienomis visus mugės lankytojus linksmins nuotaikingi kaimo muzikantai.

Gruodžio 3 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje vyksiantis Lotynų Amerikos šokių ansamblių pasaulio čempionatas pusei pirmosios „Žuvėdros“ komandos šokėjų bus paskutinis. Po šio čempionato, kuriame „Žuvėdra“ tikisi septintą kartą tapti pasaulio čempionais, daugelis šokėjų iš kolektyvo pasitrauks dėl amžiaus, darbų ar šeimos. Laisvas vietas geriausioje Lietuvos ir viename tituluočiausių pasaulio šokių kolektyvų užims pažangiausi antrosios „Žuvėdros“ komandos šokėjai.
„Manau, kad atėjo tas momentas, kai reikia pradėti galvoti apie kitus dalykus, užleisti savo vietą kitiems, jaunesniems šokėjams, kurie turi daugiau ambicijų, jaunatviško veržlumo. Kai tu pakankamai daug metų gyveni tuo pačiu rimtu, nebėra to beprotiško azarto, niekad negęstančios ugnelės akyse“, – sako žinomas „Žuvėdros“ šokėjas Tadas Rimgaila, kuris su kolektyvu praleido 5 metus.

Pasak kolektyvą paliekančių šokėjų, visi čempionatai yra vienodai svarbūs ir visuose siekiama aukščiausių įvertinimų. Tiesa, šokėjai prisipažįsta, jog artėjantis čempionatas skirsis tuo, jog neabejotinai bus jautresnis. Visgi, išeinantys žinos, jog tai paskutinis jų, kaip „Žuvėdros“ šokėjų, pasirodymas ant parketo.
„Kai prisijungiau prie kolektyvo, mano pirmas čempionatas taip pat buvo Lietuvoje. Tai buvo labai gražus pasisveikinimas namų šokių aikštelėje, o dabar, manau, bus labai gražus atsisveikinimas, – šypsosi T. Rimgaila. – Kiekvienas turėtų pereiti „Žuvėdros“ mokyklą, kuri parodo, kas yra sunkus ir juodas darbas, bet tuo pačiu atskleidžia ir gerąją pusę, kuomet tau ploja tūkstantinės minios.“

Pasak „Žuvėdros“ komandos atstovės Jūros Laivytės, dar nėra aišku, kurie antrosios komandos šokėjai pakeis išeinančius. Gali būti, jog naujasis „Žuvėdros“ pirmosios komandos sąstatas paaiškės tik po naujų metų, kuomet pasibaigs visi suplanuoti pasirodymai. Tačiau jau dabar aišku, jog kolektyvo vadovams lengva nebus.

„Būna sunku, kai šokių kolektyvą palieka didelė jo branduolio dalis. Tuomet reikia nemažai laiko, kad į komandą visiškai įsilietų nauji nariai, o senieji – priprastų prie naujų. Tai yra sunkus ir ilgas darbas, reikalaujantis nemažai kantrybės. Iš dalies antroji „Žuvėdros“ komanda ir buvo kuriama tam, kad jos nariai, esant poreikiui, galėtų pereiti į pirmąją komandą. Labai svarbu, jog į tokį stiprų kolektyvą ateitų puikiai ne tik poroje, bet ir dideliame kolektyve šokantys šokėjai“, – aiškina J. Laivytė.

Tuo tarpu T. Rimgaila išeinančių šokėjų įpėdiniams linki, kad niekada nepritrūktų entuziazmo siekti aukščiausio įvertinimo ir visada įsiklausyti į tai, ką sako vadovė. „Reikia pasikliauti vadove ir būti ambicingam tiek, kad visada norėtum būti geriausias Europoje ir pasaulyje“, – teigia T. Rimgaila, kurio artimiausias tikslas – iš Vilniaus „Siemens“ arenos išeiti aukštai pakėlus galvą su aukso medaliu po kaklu.

Geriausiu vaikišku kinu vaikų žiuri išrinko juostą „Stipriausias žmogus Olandijoje“. Filmas kalbantis apie vaikų ir tėvų santykius, pasak vaikų, parodo kokia turėtų būti šeima ir koks turėtų būti tikras tėtis. „Filme kalbama apie galią, jėgą ir silpnumą, nes stipriam ir galingam taip pat kartais reikia mažesniojo pagalbos. Be to, nepaisoma stereotipų, nes berniukas yra mažo ūgio, raudonplaukis, o mergaitė – aukšta. Bet jie susidraugauja, nes draugystė nepriklauso nuo išvaizdos“, – svarstė mažieji. Vaikai buvo paveikti berniuko užsispyrimo surasti tėtį.

Jaunimo komisija po gyvos diskusijos išrinko filmą apie vaikiną, sergantį Apsergerio sindromu „Eilinis Saimonas“, kuris jiems pasirodė ne tik puikiai atitinkantis festivalio temą „Be ribų“, bet ir sugebėjo prajuokinti, nustebinti puikiu aktorių ir operatorių darbu ir ryškiomis, kontrastingomis spalvomis. „Šis filmas dar ilgai išliks mano atmintyje ir širdyje“, – išpažino viena komisijos narė.

Šiuos „tituluotus“ ir kitus puikius festivalio filmus dar turi galimybę pamatyti Kauno, Ukmergės ir Panevėžio mažieji ir jaunieji žiūrovai. Kaune jie bus rodomi 24-28 dienomis, Ukmergėje 26-27 dienomis, o Panevėžyje 21 – 27 dienomis.
Festivalio rengėja Lina Užkuraitytė kitiems metams ėmė ruoštis jau dabar: per ateinančius metus aplankys keletą užsienio vaikų ir jaunimo kino festivalių ir numatys ką atvežti Lietuvos jaunimui kitą rudenį. „Iki susitikimo aštuntąjame tarptautiniame vaikų ir jaunimo kino festivalyje“.