apieLIETUVA.info - Lietuvos naujienos » Aplinka

Audros padariniai Lietuvoje

admin — Thu, 12 Aug 2010 19:13:42 +0000

Lietuvoje rugpjūčio pradžioje praūžusi audra padarė išties daug žalos Lietuvos valstybės ir Lietuvos gyventojų turtui. Miškų generalinė urėdija informuoja, jog buvo nuversta ir nuniokota apie 2 milijonai Lietuvos valstybei priklausančių medžių ir panašiai tiek (apie 1.5mln) privačių miškų medžių. Tai išties dideli skaičiai žinant, jog audra prasiautė vos keliuose Lietuvos rajonuose.

Lietuvą užklupo karščiai

admin — Sat, 10 Jul 2010 12:36:22 +0000

Vasaros pradžia buvo gan šalta ir lietinga, tačiau vasarai įpusėjus į Lietuvą atkeliavo karščiai. Prognozuojama, jog liepos mėnesį temepratūra Lietuvoje gali perkopti 30 laipsnių ir tikėtina, kad pasieks ir 35 laipsnių ribą pavėsyje.

Sveikatos institucijos įspėja žmonės nebūti ilgai saulėje, saugoti vaikus nuo saulės, nes prie aukštos temperatūros galimi saulės ir šilumos smūgiai.

“Akmenės cementas” vėl nemokamai priima senas padangas

admin — Tue, 23 Feb 2010 12:25:44 +0000

Aplinkos ministerija ir AB „Akmenės cementas“ pasirašė susitarimą dėl nemokamo padangų atliekų priėmimo iš savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų. Pagal šį susitarimą įmonė įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 31 d. nemokamai priimti ir panaudoti energijai gauti iki 2000 tonų savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų pristatytų padangų atliekų.

Praėjusiais metais savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai taip pat galėjo nemokamai priduoti padangų atliekas panaudojimui minėtai įmonei. Per laikotarpį nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2009 m. gruodžio įmonei buvo pristatyta virš 2000 tonų padangų atliekų. Kadangi ši problema aktuali ir šiais metais, sutartis su AB „Akmenės cementas“ sudaryta dėl papildomo kiekio panaudojimo.

Savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai į AB „Akmenės cementas“ gali pristatyti padangas, kurių skersmuo ne didesnis kaip 118 cm ir plotis ne didesnis kaip 39 cm. Didesnes padangas įmonė priima už mokestį.

Lietuvoje yra tik kelios įmonės, kurios perdirba naudotas padangas. Viena iš jų – AB “Akmenės cementas”, kuris jau keleri metai, pagal sutartį su Aplinkos ministerija, nemokamai surenka iš savivaldybių padangų atliekas ir jas panaudoja kaip alternatyvųjį kurą. Transporto išlaidas dengia savivaldybės.

Aplinkos ministerijos informacija

Aplinkosaugininkai ragina skubiai imtis priemonių oro taršai mažinti

admin — Thu, 18 Feb 2010 16:05:48 +0000

Šiandien Aplinkos ministerija kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją ir paragino kartu su ministerijai pavaldžiomis institucijomis nedelsiant imtis priemonių oro taršai mažinti. Kaip sakė aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis, susirūpinimą kelia faktas, kad kasmet šalies miestuose nustatoma vis didesnė maksimali smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija.

Šiemet per labai trumpą laiką – nuo sausio 1 d. iki vasario 17 d. – daugumoje miestų šių teršalų koncentracija, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, buvo didesnė už leidžiamą jau daugiau dienų negu per visus 2008 metus. Smulkiųjų kietųjų dalelių aplinkos ore normą galima viršyti tik 35 dienas per metus, o jau iki dabar po 20 tokių dienų „išnaudota“ Panevėžyje ir Šiauliuose, 17 – Klaipėdoje, po 14 – Kėdainiuose ir Kaune.

Aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis paprastai padidėja šaltą žiemą, kai daugiau kūrenama ir vyrauja silpnas, nepalankus teršalams sklaidytis vėjas, ir pavasarį, nutirpus sniegui ir išdžiūvus neišvalytose gatvėse susikaupusiam purvui. Kadangi, meteorologų prognozėmis, žiema iš Lietuvos dar neketina trauktis, būtina jau dabar skubiai mažinti aplinkos oro taršą.

Aplinkos ministerija yra gavusi žodinių pranešimų iš įvairių šalies vietovių, kad privačiose valdose šildant gyvenamuosius namus ar kitas patalpas gali būti deginamos atliekos. Kai jos deginamos paprastose krosnyse, esant neaukštai temperatūrai, į orą išmetamos ne tik kietosios dalelės, bet ir gerokai pavojingesnės žmogaus sveikatai cheminės medžiagos. „Tikimės, – sakė viceministras Aleksandras Spruogis, – kad Lietuvos savivaldybių asociacija, savivaldybės, seniūnijos ir seniūnaitijos visais prieinamais būdais kreipsis į gyventojus, kad jie nedegintų atliekų.“ Aplinkos ministerija apie oro užterštumo lygio didėjimą bei būtinybę jį mažinti siekiant mažesnio poveikio žmonių sveikatai informavo ir Sveikatos apsaugos ministeriją.

Už neleistiną atliekų deginimą gresia administracinė atsakomybė. Gyventojams gali būti skiriamos nuo šimto iki dviejų šimtų litų baudos, pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. Jas gali skirti aplinkos apsaugos pareigūnai arba Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Saugomų teritorijų gyventojams – kokybišką geriamąjį vandenį

admin — Sat, 06 Feb 2010 12:07:52 +0000

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas patvirtino 23 vandentvarkos projektų finansavimą iš ES 2007–2013 m. struktūrinės paramos sanglaudos fondo ir valstybės biudžeto lėšų. Šiems vandentvarkos ūkio plėtros projektams skirta daugiau kaip 140 mln. litų.

Lietuvoje nuotekų valymo įrenginiams bei tinklams ir vandentiekio tinklams atnaujinti bei naujiems statyti, taip pat vandens gerinimo įrenginiams rekonstruoti ir statyti iš ES sanglaudos fondo 2007–2013 m. paramos ir valstybės biudžeto lėšų iš viso numatyta skirti 1,48 mlrd. litų. 2008 metais jau paskirta 1,3 mlrd. litų. Beveik visos šios lėšos jau paskirstytos – pasirašyta 1,15 mlrd. litų vertės 61 projektų finansavimo ir administravimo sutartis. Kadangi ekonomikos nuosmukio laikotarpiu krito statybos darbų kainos, projektų vykdytojai sutaupė apie 520 mln. litų. Šios sutaupytos lėšos bus paskirstytos papildomiems vandentvarkos projektams.

Minėtieji 23 vandentvarkos projektai bus vykdomi saugomose teritorijose esančiose gyvenvietėse. Kadangi gamtosauginiu požiūriu jautrios teritorijos turi būti apsaugotos nuo neigiamo žmonių veiklos poveikio, jų gyventojams yra nustatyti apribojimai, ir todėl jie patiria įvairių nepatogumų. Saugomų teritorijų gyventojus aprūpinus kokybišku geriamuoju vandeniu ir įrengus nuotekų tvarkymo sistemas, pasak Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento ES fondų valdymo skyriaus vedėjos Vilmos Slavinskienės, jiems būtų kažkiek kompensuojama už apribojimų keliamus nepatogumus.

Kol kas tokius darbus numatoma vykdyti keturiasdešimt penkiose gyvenvietėse – Krekenavoje (Panevėžio r.), Kartenoje (Kretingos r.), Žemaičių Kalvarijoje ir Plateliuose (Plungės r.), Šiluvoje (Raseinių r.), Kernavėje (Širvintų r.), Aukštadvaryje (Trakų r.) ir kt. Įgyvendinus šiuos projektus, centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį gaus 7 tūkst. gyventojų, o prie nuotekų valymo įrenginių bus prijungta 13 tūkst. gyventojų.

Kiekvienoje gyvenvietėje, kaip sakė Vilma Slavinskienė, vandentvarkos problemos bus sprendžiamos atsižvelgus į vietos ypatumus. Jeigu netoliese yra miestas ir tinkamos sąlygos, gyvenvietė bus prijungta prie esamos vandentvarkos infrastruktūros. Jeigu nėra tokių sąlygų, bus montuojami lokalūs vandens valymo įrenginiai. Pavyzdžiui, Norkaičiuose ir Dapkiškėse (Tauragės r.) iki šiol nuotekos nebuvo centralizuotai tvarkomos, o įgyvendinus projektą apie 65 proc. gyventojų jau turės šį patogumą.

Aplinkos ministerijos informacija

Kuo mažiau sniego ant ledo – tuo saugiau žuvims

admin — Thu, 04 Feb 2010 15:45:53 +0000

Beveik visus vandens telkinius dabar yra užtraukęs storas ledo sluoksnis. Pastarosiomis dienomis ledą užklojęs sniegas neleidžia prasiskverbti dienos šviesai, kurios reikia fotosintezės procesui, ir vandens augalai nebeišskiria deguonies. Todėl vandenyje jos gali labai sumažėti. Kai trūksta deguonies, kyla pavojus, kad ežeruose ir tvenkiniuose gali pradėti dusti žuvys. Aplinkosaugininkai prieš dešimt metų sudarė šalies vandens telkinių, kuriuose žiemos metu gali pradėti trūkti deguonies, sąrašą. Į šį aplinkos ministro patvirtintą sąrašą įrašyta 280 ežerų ir tvenkinių.

Yra nustatyta, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, kokių prevencijos priemonių ir veiksmų turi imtis ministerijai pavaldžios institucijos, esant žuvų dusimo pavojui ir jas gelbstint. Regionų aplinkos apsaugos departamentams pavesta stebėti deguonies kiekį vandens telkiniuose, ypač tuose, kur ankstesniais metais pastebėta žuvų dusimo atvejų, ir, jeigu reikia, koordinuoti žuvų gelbėjimo darbus. Vandens telkinių nuomininkai, žūklės plotų naudotojai, Šilutės rajono polderiuose žvejojančios įmonės ir vandens telkinių valdytojai įpareigoti imtis priemonių žuvų dusimui išvengti.

Veiksminga ir nebrangi priemonė – padidinti, jeigu yra galimybių, vandens pratekėjimą, valyti sniegą nuo ledo paviršiaus. Jeigu ledas skaidrus, o dienos saulėtos, dumbliai ir kiti vandens augalai, gavę šviesos, pradeda fotosintezės procesą ir gerokai padidina deguonies kiekį telkinyje. Naudoti įvairius aeratorius, pūsti deguonį po ledu ekonomiškai apsimoka intensyvios žuvininkystės tvenkiniuose, kuriuose žiemoja daug žuvų. Jeigu žuvų dusimo nepavyksta išvengti, regionų aplinkos apsaugos departamentai išduoda terminuotus leidimus verslinei žvejybai neišnuomotų vandens telkinių valdytojams ir vandens telkinių nuomininkams gaudyti žuvis, kad jas perkeltų į kitus vandens telkinius, o verslinio dydžio žuvis – ir realizuoti.

Šiuo metu, regionų aplinkos apsaugos departamentų duomenimis, kai kuriuose vandens telkiniuose deguonies kiekis jau yra sumažėjęs iki kritinės ribos, tačiau žuvų dusimo atvejų dar neužfiksuota.

Dėl atliekų deginimo gamyklos – žodis ekspertams

admin — Wed, 03 Feb 2010 16:16:31 +0000

Dėl Vilniuje planuojamos statyti regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos savo nuomonę išsakys nepriklausomi ekspertai.

Tai – paskutinis žingsnis poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procese. Ekspertams pateikus išvadas galutinį sprendimą dėl PAV ataskaitos priims Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD).

Visos kitos procese dalyvavusios institucijos PAV ataskaitai jau pritarė. Tarp jų – už sostinės gyventojų sveikatą atsakingas Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Jo atstovai nurodė neprieštaraujantys Gariūnuose planuojamos atliekų deginimo gamyklos statybai ir veiklai.

Tam neprieštarauja ir Vilniaus miesto savivaldybė. Jos atstovai savo išvadose nurodo, jog gamykla padės įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą.

Gamyklos veiklai pritarė ir Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, praėjusiais metais – Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai siūlė verslininkams išanalizuoti galimybes statyti gamyklą keliose kitose sostinės vietose. Be to, paraginus aplinkosaugininkams bei visuomenei, buvo svarstytos galimybės statyti gamyklą Naujojoje Vilnioje arba Kuprioniškėse. Visgi galutinėje PAV ataskaitoje nurodoma, jog gamyklą ketinama statyti Gariūnuose.

“Formaliai PAV procesas yra baigtas. Vilniaus RAAD galėtų dėti paskutinį pliusą ir taškas. Tačiau mums svarbiausia – visuomenės interesas ir nuomonė. Visuomenės dėmesys planuojamai statyti gamyklai yra didžiulis. Todėl, siekiant visiško skaidrumo, aiškumo ir objektyvumo, nutarta pasitelkti ekspertus”, – sako aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Ministras pabrėžia, jog tokią galimybę numato ir PAV įstatymas. Tad nutarta ja pasinaudoti.

Ekspertams suformuluotos aiškios ir konkrečios užduotys. Jie turės pateikti išvadas dėl PAV ataskaitoje nagrinėtų alternatyvų, jų pagrįstumo bei įvertinimo įvairiais aspektais. Ekspertai turės pareikšti savo nuomonę dėl planuojamos atliekų deginimo technologijos, poveikio gruntiniam ir paviršiniam vandeniui, planuojamų taršos mažinimo ir neutralizavimo priemonių, įtakos regioninei atliekų tvarkymo sistemai, atitikimo teisės aktų reikalavimams ir t.t.

Viena iš esminių užduočių – visuomenės keliamų klausimų pagrįstumas ir jų įvertinimas. Be to, savo išvadas ekspertai privalės pristatyti viešai, jie taip pat turės atsakyti į visus žmonėms iškilusius klausimus.

Po ekspertų išvadų ir jų pristatymo visuomenei Vilniaus RAAD priims galutinį sprendimą dėl PAV ataskaitos.

Pasaulinę pelkių dieną mini ir Lietuva

admin — Tue, 02 Feb 2010 13:04:22 +0000

Šiandien Lietuva kartu su kitomis Ramsaro konvencijos valstybėmis mini Pasaulinę pelkių dieną. Prieš 39 metus vasario 2-ąją Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių konvencija, skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtos išteklių naudojimui. Pagal šią konvenciją saugomos ne tik pasaulinės svarbos pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis. Tai žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbtiniai bei natūralūs vandens telkiniai ir kt. Dabar prie Ramsaro konvencijos yra prisijungusios 153 valstybės. Mūsų šalis ją ratifikavo 1993 metais.

Lietuvoje pelkės sudaro 6-7 proc. šalies ploto. Šlapžemės pasižymi gausia biologine įvairove. Jose yra ir ypač retų pelkių augalų bei gyvūnų rūšių, įrašytų į Raudonąją knygą. Pelkėse slypi ir dar neatrastų rūšių. Pavyzdžiui, Čepkeliuose aptiktos naujos vabzdžių rūšys – aukštapelkėse rastos reliktinių vabzdžių (pelkinio satyro, šiaurinio perlinuko) ir laukinių bičių (pelkinės bei hiperborėjinės ostijų) buveinės.

Dėl sausinimo darbų, melioracijos ir panašios žmogaus veiklos daug šlapžemių sunaikinta, pelkės pasausėjo. Jose susidarė palankesnės sąlygos augti medžiams, tad pelkių plynių plotai kasmet mažėja. Žmogaus veikla tapo pražūtinga retiems pelkių paukščiams: dirviniams sėjikams, tikučiams, tetervinams, kurtiniams, pievinėms lingėms.
Pažeistam pelkių vandens režimui atkurti, unikalioms augalų bei gyvūnų buveinėms ir biologinei įvairovei išsaugoti mūsų šalies saugomose teritorijose vykdomi specialūs gamtotvarkos darbai. Ramsaro teritorijomis paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės bei Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Pagal šią konvenciją Lietuva siūlo saugoti dar 16 pelkių.

Kasmet Pasaulinę pelkių dieną šalies saugomų teritorijų direkcijos pasitinka įvairiais renginiais. Varnių regioninio parko direkcija šio mėnesio pradžioje pristatys Paršežerio pelkėje įrengtą naują pažintinį taką.

Miško kirtimų tvarka bus paprastesnė

admin — Mon, 01 Feb 2010 15:49:35 +0000

Aplinkos ministerija patvirtino naujas Miško kirtimų taisykles, kurios supaprastins dabar galiojančią kirtimų tvarką, sudarys geresnes prielaidas biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui išsaugoti, racionaliai ir darniai naudoti miško išteklius, puoselėti produktyvius medynus. Jos įsigalios kovo 1 dieną.

Naujosios taisyklės, kaip sakė Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, nuo šiol bus vienintelis teisės aktas, reglamentuojantis visus miško kirtimus. Jos leis privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams veiksmingiau ūkininkauti savo valdose. Naujasis dokumentas aiškiau nustato, kaip turi būti projektuojami ir vykdomi neplyni, ugdomieji ir kraštovaizdžiui formuoti skirti miško kirtimai, biržių šliejimo reikalavimus, miško kirtimo atliekų naudojimą biokurui, trako ir pomiškio kirtimus ir kt. Įsigaliojus šioms taisyklėms, bus sudarytos geresnės galimybės miškus pritaikyti rekreaciniams poreikiams, miško kirtimo atliekas panaudoti biokurui. Taip pat bus padidintas medynų amžius, iki kurio leidžiama projektuoti ir vykdyti ugdomuosius miško kirtimus. Atsižvelgus į naujas medienos ir biokuro ruošos technologijas, bus pakeisti medienai ruošti skirtos technikos darbo kertant mišką reikalavimai.

Naujasis dokumentas detaliau reglamentuoja ir biologinės įvairovės išsaugojimo miškuose klausimus. Numatoma palikti negyvus medžius atrankinių sanitarinių kirtimų metu, neribojamas nevietinių (išskyrus maumedį ir buką), svetimžemių, invazinių medžių rūšių kirtimų amžius, papildytas retųjų paukščių, aplink kurių lizdavietes yra ribojami miško kirtimai, sąrašas. Naujosios taisyklės taip pat įteisina draudimą vykdyti ugdomuosius miško kirtimus pavasarį ir vasarą: šviesinimus – nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d., retinimus ir einamuosius miško kirtimus – nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 dienos.

Šiemet bus apsispręsta dėl aplinkai ir sveikatai kenkiančios stogų dangos keitimo

admin — Fri, 29 Jan 2010 15:27:30 +0000

Šiemet Aplinkos ministerija planuoja patvirtinti teisės aktus, kurie nustatys lėšų, išleistų keičiant seną, pavojingą stogų dangą, kompensavimo mechanizmą. Valstybė iš dalies kompensuos tarybiniais laikais itin populiarios asbesto arba asbesto pagrindu gamintos stogų dangos, vadinamojo šiferio, keitimą. Taip pat bus ištirtas poreikis keisti asbesto pagrindu pagamintas šilumos trasų ir šilumos punktų izoliacines medžiagas.

„Ministerija, planuodama skatinti stogų dangos keitimą, pirmuosius žingsnius žengė dar 2008 metais. Šiemet tikimės pagaliau paleisti dalies išlaidų kompensavimo mechanizmą, kuris Vakarų Europos šalių pavyzdžiu padės sumažinti neigiamą ilgalaikį poveikį žmonių sveikatai ir pagerins bendrą aplinkos padėtį“, – sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Rengiamuose teisės aktų projektuose numatoma, kad gyventojams dalis lėšų, išleistų keičiant aplinkai pavojingas dangas ir izoliacines medžiagas, bus kompensuojama pagal pateiktus išlaidų dokumentus.

Asbesto šalinimo programą Vyriausybė patvirtino 2008 m. balandį, o naudoti asbestą ar jo turinčius gaminius šalyje yra uždrausta dar nuo 2005-ųjų. Vis dėlto ir toliau išlieka asbesto skaidulų, išsiskiriančių iš pažeistų jo turinčių gaminių, keliama rizika visuomenės sveikatai, nes ankstesniu laikotarpiu ši medžiaga buvo plačiai naudojama statiniuose.

Lietuvoje veikė du asbestcemenčio produktų fabrikai. Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas asbestą naudojo nuo 1956 iki 1997 m. asbestcemenčio produktų gamybai. „Akmenės cementas” asbestcemenčio vamzdžius ir šiferio lakštus gamino nuo 1963 m. iki 2003 metų. Nuo 1961-ųjų buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų iš Rusijos importuoto asbesto žaliavos. Higienos instituto mokslinių tyrimų duomenimis, 1992-2001 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 125 mezoteliomos (vėžinis susirgimas, kurį sukelia asbesto medžiagos) atvejai. Kasmet šalyje nustatoma apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš jų apie 50 per metus gali būti sukelti asbesto.

Prognozuojama, kad naujuoju lėšų, išleistų keičiant seną, pavojingą stogų dangą, kompensavimo mechanizmu per penkerius metus pasinaudos dalis pastatų, kuriuose panaudotas asbestas, šeimininkų ir kad jis paskatins įmones bei organizacijas parengti gaminių iš asbesto šalinimo planus.